Amador Loureiro / unsplash.com nuotrauka
Tėvas Antanas Saulaitis SJ
Atsiradusi užsienyje, mūsų šeima ant stalo laikė Laisvės varpo pavidalo stiklinę taupyklę kalbinei drausmei išlaikyti ir plėsti. Kiekvienas namiškis, kiekviena viešnia ar svečias, namuose pavartojęs nelietuvišką (dažniausiai anglų kalba) žodį, privalėjo įmesti po vieną JAV centą.
Vienos katalikiškos radijo stoties laidos transliacijoje dalyvavo keturi besidomintys švietimu ir suinteresuoti edukacija asmenys. Pokalbis truko maždaug 40 minučių. Ir kiti šio rašinio tarptautiniai žodžiai (čia jie cituojami pasviruoju šriftu ir atskirose pastraipose;red. past.) parinkti iš 2024 m. gegužės pirmosios savaitės spaudos (kuomet Lietuvoje švenčiama Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena; red. past. ) – straipsnių, kalbų, pamokslų, pokalbių, interneto. Nutarta pirmiausia aptarti esamą lietuvių kalbos padėtį, ypač vaikų, jaunimo, studentų, jaunų suaugusiųjų pasaulyje. Po Atgimimo vis daugiau pažįstamos ir išmokstamos įvairiausios kalbos, o jų įtaka vis ryškiau pastebima.
<...> Jų peržiūrų bei opinijų uždavinys – analizuojant aptarti vaikuose bei jaunime lietuvių kalbos situacijos padėt į , kaip ir mūsų pozicijos – nuostatų kalbos paveldui egzistuoti ir moderniame pasaulyje išlikti.
Ekspertai žinovai diskusiniame pokalbyje konstatuodami teigė kitų kalbų efektyviai ryškaus poveikio padarinius, kai vis daugiau užsienietiškų aforizmų bei posakių, svetimžodžių bei tarptautinių intarpų jų žodyną pripildydami dominuoja...
<...> Prezumpcija prileidžia plačią aforizmų ir posakių vartosenos spektrą dėl kitų kalbų pažinimo moksle bei internete, kaip ir vieni kitų jaunesniųjų kartų sluoksnių nejučiomis propaguojamą pavyzdį.
Kokiais būdais tinkamai atsiliepti ir naujose sąlygose kalbą išlaikyti, storuose žodynuose randamais, naujadarais ar kitais būdais vartoti ir ugdyti?
<...> Tada kvestionuotinas klausimas, ar ir kaip inicijuojant pradėti reaguoti, atsiliepiant į esamą realią tikrovę, ir koks būtų šansas nustatyti galimybes bei reguliuoti asmenų, grupių ir kolektyvų efektyviai veiksmingų strategijos dėsnių kalbą ugdyti ir tiesiog proteguojant išsaugoti. Taigi, žinoma, pirmenybinis prioritetas pačių auklėtojų namie ir mokyklose pozityviai teigiama efektyvi reakcija, atsiliepianti į šių krizių iššūkį. Užsienyje reziduojantys lietuvių kilmės gyventojai pajunta ir reaguoja į aplinkos nepailstantį agresyvų poveikį jų gyvenime.
Atgimimo laikais iš Lietuvos išvykusių būryje pasitaikė taip paveiktų laisvojo pasaulio traukos, kad net su kūdikėliu kalbėta laužyta kitos šalies kalba...
<...> Viena reakcija atsiliepti yra be rūpesčio įsilieti ir asimiliuotis globalioje kultūroje. Čia tegalima programuoti pramatomą ir palaipsniui gradacinį išnykimą.
Tie, kuriems tautinė tapatybė svarbi ir vertinga, laikėsi švenčių, papročių, kalbos ir ryšių...
<...> Kita galimybė – save pripažinti ir deklaruoti tautybę kaip savo esybės ir asmens personalinę poziciją su aiškia individo ir šeimos nuostata. Tam nėra kokių nors apeigų ar ceremonijų į potencialias strategijas savo resursus kaip ir išteklius pajungti tautybę ir jos manifestacijos apraiškas – kalbą, valgį, papročius, dainas ir kultūrą – nebijoti deklaruoti, skelbti, sau ir kitiems pripažinti tapatybę, fiksuoti ir atžymėti, kas mūsų.
Už Lietuvos esama 240 lituanistinių mokyklų, dar šimtamečių draugijų, tautinių šokių bei dainų grupių, leidinių, tinklų, jaunimo organizacijų, tokių kaip ateitininkai, skautai, Lietuvos vyčiai, mėgėjų rateliai, sporto sąjungos, klubai, centrai, parapijos ar misijos...
<...> Pradėti atsiliepti ir ištesėti – disponuoti atramą, rasti su partneriais ir bendrais šią probleminę bėdą anuliuojantį tarpsnio etapą siūlymais proponuoti proceso eigą, atstatant reguliuojančią ir tikrai realios krypties direktyvų gaires.
Kalbai ir tapatybei – erdvės!
<...> Globaliai ir lokaliai vietoje proteguoti ir numatyti, užtvirtinti ir garantuoti filologijos kalbinę sėkmę plačioje publikos visuomenėje sudėtingai komplikuota. Tai potencialiai įmanoma mažoje limituotoje aplinkos orbitoje, kaip klasėje, šeimoje, būrelyje, spaudoje.
<...> Sėkmingų rezultatų pavyzdžiui, naudai, kartais nuorodų instrukcijos, analitinių tyrimų, unikalias ir išskirtiniai atradimai strateginį ketinimą paverstų iš atskirai izoliuotos akcijos veiksmo į jaunų žmonių tapatybės identiteto atliepo repliką ir mūsų paveldo pranašumą.
<...> Nėra būtina puolant atakuoti svetimybes, kiek leksikos žodynų konkurencingų varžybų, kaip kalbų bei išsireiškimų hipotetiniai prileidžiama, kad geras pavyzdys ir taikliais rezultatų daviniais koreguos, pataisydami mūsų jaunimo roles ir vaidmens kalbos ir kultūros pozicijos padėtį.
Prieš dešimtmečius šiuo kalbos klausimu vyko karštas aukšto išsilavinimo ir pasišventusios lietuvybės šulų aštrus pokalbis, kurį baigė sakinys:
Tikrai įmanoma grynai lietuviškai kalbėti ir vaikams, ir suaugusiems, neįmaišyti jokių svetimžodžių ar kitų svetimybių. Baigta. ŠLIUS!!!
Projektą iš dalies finansuoja
