Neišvengiama, kad šis numeris nebūtų apie Sinodo asamblėją, vykusią Vatikane visą spalį. Kažkam tai gali atrodyti nusibodę ar net įkyru, tačiau tikrai mylintiems Jėzų ir Jo Bažnyčią – šitai negali nerūpėti ir nedžiuginti! Greta tekstų ir pats vaizdas labai iškalbingas – visi Sinodo dalyviai buvo „viename lygyje“, be jokių prezidiumų, įskaitant ir patį popiežių, sėdintį prie staliukų su kitais dalyviais, pasauliečiais ir dvasininkais... Tačiau lapkričio Artuma ne tik apie tai...

Na, o šių metų spalio 4-oji daugybei katalikų – gal ne visam milijardui, tačiau bent jau daugybei milijonų – tai ypač laukiamas laikas: vienų su entuziazmu, kitų su baime, trečių – tiesiog kaip labai svarbus įvykis, neabejotinai keisiantis Katalikų Bažnyčios veidą. Taip, tai Vyskupų sinodo XVI generalinė asamblėja Vatikane, kuri bus daugeliu aspektų istorinė. Tačiau tikrai ne todėl, kad keistų Bažnyčios Mokymą ar moralę, kaip visai be reikalo kai kas kelia paniką. Mat šio Sinodo tema iš esmės yra visai kita – ne apie konkrečius katalikiško tikėjimo ar moralės klausimus, o apie Katalikų Bažnyčios narių gyvenimą kaip keliavimą drauge – sinodiškumą.

Lobis. Slapta kelionė į Šiluvą – jau trečioji Artumos leidyklos serijos „Perskaitęs duok kitam“ knygelė. Šį kartą – apie Šiluvą, jos paslėptą LOBĮ ir paslaptingas keliones iki jo... Rugsėjo 8, 9, 10, 13 ir 14 dienomis 10 ir 16 valandą Šiluvos piligrimų centre vyks knygos pristatymai ir susitikimas su knygos autorėmis ses. Danguole Gervyte ir Jūrate Tamošiūnaite-Karašauskiene. Taip pat su knygos autorėmis galėsite susitikti Artumos leidyklos palapinėje.

Paprastai žurnalo viršeliui vaizdelis pritaikomas prie numerio temos, bet šįkart nutiko atvirkščiai – fotografija padiktavo temą! Įkvėpti ir to vaizdo nuotraukoje, kuris per du tūkstančius metų iš esmės nepasikeitęs, ir pačios realybės, kurioje dabar gyvenam, kai šiandienos Jėzaus mokiniams – dvasininkams taip dažnai nesiseka „žvejyba“, kai jų ir vėl taip trūksta, kad vis prašom ir nepaliaujam melsti – Viešpatie, duok mums savo darbininkų! – bet jų kaip nėr, tai tik dar labiau nėr... tuomet sakom: Rimai, gal tikrai Dievas per tave mums duoda ženklą, kad turėtume tai aptarti su Artumos skaitytojais – kaip ir kodėl taip yra su tais pašaukimais šiandien?!

Koks vis tik didis tikėjimo, vilties ir meilės vyras tas mūsų Pranciškus – net ir sunkiausių, juodžiausių akimirkų akivaizdoje ne tik pats nesusvyruoja, bet dar ir Dievo tautą įkvepia, palaiko ir tvirtai veda! Iš tiesų juk – kokia prasmė visų mūsų veiklų, deklaracijų, katechizacijų, evangelizacijų, pastoracijų, ko vertos mūsų maldos bei adoracijos, jeigu mūsų krikščioniškojo gyvenimo pavyzdžiai liudytų visai ką kita, nei skelbiame, jeigu nedrįstume pažvelgti Tiesai į akis?

Šiandien, birželio 9-ąją, saulėtą Lietuvos dangų aptemdė žinia, kad į dangiškojo Tėvo namus iškeliavo dr. Ramunė Butkevičiūtė Jurkuvienė – be gausybės jos titulų ir nuopelnų Lietuvai ir Bažnyčiai – taip pat ir Artumos ilgametė Autorė ir Bičiulė...

Taigi, birželio Artumoje bandome suprasti – kada džiaugiasi tėvo širdis? Kaip išmokti būti tėčiu – kaip vaikams perduoti „išmintingą širdį“, apie kurią taip nuostabiai byloja Biblija ir primena Šventasis Tėvas Pranciškus?.. Ir kaip keitėsi tėvystės suvokimas ir kokie to padariniai šių dienų tėvystei?