Dėkojame visiems, suskubusiems mus informuoti apie klaidingą Palaimintojo Jurgio Matulaičio atlaidų Marijampolėje tvarkaraštį, kuri spausdiname trečiame žurnalo viršelyje. 

Labai atsiprašome ir kitame Artumoje numeryje klaidą būtinai ištaisysime! Stengiamės nenusiminti. Nesiduokime suklaidinami, o blogį nugalėkime gerumu! 

Mieli bičiuliai,

dairausi aplink ir įtariu, kad ne man vienam vaidenasi, jog šie metai – it kokie paskutinieji laikai – kupini intensyvėjančių suspaudimų, susipriešinimų, vaidų, kone karų, regis, vos ne visų su visais ir, baisiausia, net tarp savų, artimiausių – brolių sesių, tėvų ganytojų, Kristų mylinčių katalikų...

Artėjant Dievo tarnaitės Elenos Spirgevičūtės palaikų perlaidojimui gegužės 29 d., pristatome jos pačios rašytą dienoraštį.

Mieli Artumos bičiuliai,

regis, esam taip įpratę, kad gegužė – tai Marijos ir mūsų Motinų mėnuo, išties, gal net ir pats gražiausias savo žydėjimu! Tačiau neužmirškim, kad ir Jėzaus, ir mūsų Gimdytojos visada troško, jog užaugtume, būtume brandūs ir laisvi, o tada – su meile ir tiesoje gražintume šį nuostabų, bet vis dar netobulą pasaulį. Todėl šią gegužę į pirmą planą nutarėm iškelti tai, be ko negali gyventi žmogus – brandus ir laisvas.

Velykų laikotarpiu (Balandžio 13 d.) minėsime 150-ąsias palaimintojo Jurgio Matulaičio gimimo metines. Ta proga dalinamės palaimintojo mintimis apie Velykas iš Jo rankraščio „De Christi resurrectione“

O, mano džiaugsme, Kristus Prisikėlė!

Pasinaudodama šia ypatinga ir nuostabiausia Velykų iškilme, sveikinuosi su Jumis, mieli skaitytojai, bičiuliai, Prisikėlimo šviesoje! Mat Redaktorius jau keletą mėnesių kvietė parašyti Jums, prisistatyti, sako, esą tokia Artumos tradicija; tad paklūstu – esu sesuo benediktinė ir pas mus tradicijos gerbiamos. Nors redakcijoj mane dar kartais pavadina Terese (pagal mano pirmtakę čia), bet išties mano vardas yra Marija.