Birželio Artuma: Habemus papam –„turime tėtį“!

Nežinau, kiek jūs konklavų pamenate, bet iš penkių, man gyvam esant vykusių, prisimenu pastarąsias tris, ir kiekviena jų, man regis, vienoda vienu bruožu – kaskart iš naujo stebina bei žavi savo tikėtinu netikėtumu: kaip šitaip greitai, šitokie skirtingi, šitaip nebejauni kardinolai išrenka tokius nuostabius, išmintingus, drąsius ir visokių kitokių dorybių kupinus vyrus ganytojais, kurie tiesiog atspindi tūkstantmetės Bažnyčios jaunatviškumą. O sykiu, regi ir jauti, kaip verta ir teisinga kiekvieną jų pagarbiai ir švelniai tituluoti „Šventuoju Tėvu“. Taip ir šįkart!

267-uoju Romos vyskupu išrinktas kardinolas Robertas Francis Prevostas, kuris pasirinko Leono XIV vardą.

Kam kam, o jums tikrai nereikia aiškinti, kas yra Velykos, koks didis džiaugsmas jas švęsti, su jomis sveikintis, kaip labai jos perkeitė pasaulį ir, tikiu, kiekvieno iš mūsų gyvenimą! Tačiau net ir tokius velykinius profesionalus kaip mus šios Velykos „nuleido ant žemės“ ir „pakėlė į dangų“ – žodžiu, supurtė kaip mažus ir parodė, kaip menkai mes žinom apie gyvenimą, o dar mažiau suprantame apie Dievą ir Jo planus.

Kai atsitinka kas blogo, ne tik vaikai, bet ir užaugusieji nevalingai šaukiame: „Mama!“. Todėl dažniausiai ligoninėje vaikus ir lieka slaugyti mamos. Tėčiai ateina aplankyti. Atveža daiktus. Ir maisto. Išsiveža pasveikusius. Eina pakalbėti su daktaru. Nors mamai jau viskas būna pasakyta.

Kaip Jėzus vaikščiojo čia, pašventindamas pasaulį, taip ir mes einame tais keliukais, žolynais, plaukiame, važiuojame, net skrendame Jo pėdomis, tarp žmonių kaip kadais ir ateityje, stengdamiesi tęsti, įgyvendinti uždavinį gerbti, prižiūrėti, gydyti, apjungti, gaivinti, džiuginti ir visa kita, ką mes, žmonės, darome.

Pradėdamas noriu „įrėminti“ mūsų Sinodo kelią: iš kur atėjome, kur esame ir kurlink mes visi judame? Sinodo kelias iš tikrųjų yra Vatikano II Susirinkimo tąsa, jo tolesnis įgyvendinimas. Popiežius Pranciškus labai aiškiai tą įvardija, ir Sinodo dokumentas tą pabrėžia. Tai it pasodinta sėkla, kuri dabar laistoma, kad toliau augtų.