Brangieji mūsų skaitytojai, ne vienas Jūsų šią vasarą buvote susiruošę piligrimystėn. Jei ir ne į Romą, tai į Lietuvos ar kaimyninių kraštų Jubiliejaus šventoves. Kiekvienas turime savitas piligrimystės patirtis. Bet jei atvira širdis Dievo kalbinimams, tuomet niekas nebūna veltui. Linkiu prasmingos piligrimystės ir toliau keliaujant Jubiliejaus metais bei rugsėjo Artumos puslapiais. Skaityti – irgi vienas iš būdų, anot Pranciškaus, „keltis nuo sofos ir autis žygio batus“. Jubiliejus tęsiasi toliau, keliaukime!

Kaip Jūs įsivaizduojate Rojų?! Ar kada bandėt savęs sąžiningai paklausti? Nežinau, ar šis Artumos numeris paveiks Jūsų vaizduotę, bet kažkodėl esu tikras, kad daugeliui iš mūsų, lietuvių, kaip ir Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, Rojus – labai panašus į jūrą ir pajūryje nusileidžiančius bei kylančius angelus!

Nežinau, kiek jūs konklavų pamenate, bet iš penkių, man gyvam esant vykusių, prisimenu pastarąsias tris, ir kiekviena jų, man regis, vienoda vienu bruožu – kaskart iš naujo stebina bei žavi savo tikėtinu netikėtumu: kaip šitaip greitai, šitokie skirtingi, šitaip nebejauni kardinolai išrenka tokius nuostabius, išmintingus, drąsius ir visokių kitokių dorybių kupinus vyrus ganytojais, kurie tiesiog atspindi tūkstantmetės Bažnyčios jaunatviškumą. O sykiu, regi ir jauti, kaip verta ir teisinga kiekvieną jų pagarbiai ir švelniai tituluoti „Šventuoju Tėvu“. Taip ir šįkart!

267-uoju Romos vyskupu išrinktas kardinolas Robertas Francis Prevostas, kuris pasirinko Leono XIV vardą.

Kam kam, o jums tikrai nereikia aiškinti, kas yra Velykos, koks didis džiaugsmas jas švęsti, su jomis sveikintis, kaip labai jos perkeitė pasaulį ir, tikiu, kiekvieno iš mūsų gyvenimą! Tačiau net ir tokius velykinius profesionalus kaip mus šios Velykos „nuleido ant žemės“ ir „pakėlė į dangų“ – žodžiu, supurtė kaip mažus ir parodė, kaip menkai mes žinom apie gyvenimą, o dar mažiau suprantame apie Dievą ir Jo planus.

Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų?
Nėra jo čia, jis prisikėlė! Lk 24, 5–6