Marija Motina, Valdovė, Dangaus ir žemės Karalienė... Nuostabus įvairiausių vaidmenų ir pamaldumų Mergelei Marijai, Jėzaus Mamai, lobynas, kuris formavosi istorijoje ir išreiškė to laikmečio giliausius žmogaus širdies troškimus: jie vieni kitus papildo ir praturtina. Šį kartą atkreipsiu Marijos šlovinimo giesmę Magnificat (Lk 1, 46–55).

Jau bent trisdešimt metų gilinuosi į Vatikano II Susirinkimo dekrete dėl visuomenės priemonių Inter Mirifica suformuluotą klausimą: kaip panaudoti visuomenės komunikavimo priemonių galimybes Dievo karalystės plėtimui bei stiprinimui?

Birželio 7–12 dienomis Vilnius taps vieta, kur susitiks tikintieji iš įvairių pasaulio šalių. Iki renginio lieka visai nedaug, tad vienas kongreso organizatorių kunigas Mykolas Sotničenka dalijasi, ko laukti kongrese.

„Didelius daiktus padarė mums tas, kuris galingas yra“. Šia Marijos Magnificat eilutės parafraze anądien, 1926-ųjų gegužės 13-ąją, per Šeštines, Kauno katedroje prabilo arkivyskupas Jurgis Matulaitis, Apaštališkasis vizitatorius Lietuvoje ir šio milžiniško darbo pagrindinis kūrėjas.

Seime kelią skinasi pasiūlymas kartu su 2027 m. savivaldos rinkimais surengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos. Pasiūlymas kelia nemažai klausimų. Svarbiausias iš jų: kuo čia dėta savivalda? Bet kurios mūsų savivaldybės darbotvarkėje šeimos klausimas nėra kertinis, nes maža susijusių įgaliojimų.

Balandžio Artumoje publikuotas išsamus straipsnis apie vienintelių Lietuvoje Krikščioniškųjų gimdymo namų (KGN) istoriją ir dabarties iššūkius. Gegužę minint Motinos dieną teprabyla pačios mamos. Kol jų istorijos keliaus iš lūpų į lūpas, tol nepaliaus gyvuoti Krikščioniškųjų gimdymo namų dvasia.

Pasakiau draugei, kad važiuoju į Santariškes tyrimų. „Ane? – nustebo. – O tai tau dar reikia? Ar kas nutiko?“