Vasario 14-ąją, šv. Valentino dieną, širdeles vieni kitiems dovanoja ne tik įsimylėjėliai. Tai ir Tarptautinė epilepsijos diena, kai atkreipiamas ypatingas dėmesys į žmones, gyvenančius su epilepsija, jų artimuosius bei juos palaikančią bendruomenę. Higienos instituto duomenimis, vien Lietuvoje šia liga sergančių žmonių priskaičiuojama per 24 tūkst. Iš jų – apie 3 tūkst. vaikų.

„Gailestingumas“ šiandien dažnai skamba arba per saldžiai, kad būtų tikras, arba per naiviai, kad turėtų galią karo ir neteisybės draskomame pasaulyje. Apie gailestingumo skandalą, Jėzaus Širdies logiką ir Vilnių kaip vilties miestą kalbamės su kunigu Mykolu Sotničenka.

Viltis Dieve nėra tai, kad viskas baigsis „gerai”. Viltis – nes Dievas pasilieka, veda ir išveda, kai blogai.

Pal. Jurgio Matulaičio vardas pažįstamas ar bent girdėtas daugeliui. O štai apie jo vardu pavadintą draugiją – pasauliečių bendruomenę – žino nedaugelis. Įkvėpta Jurgio Matulaičio dvasingumo ir siekdama tęsti jo misiją „blogį nugalėti gerumu“, Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugija tyliai, bet ištvermingai veikia įvairiose Lietuvos parapijose, puoselėdama dvasinį gyvenimą ir skleisdama tėvo Jurgio palikimą.

Daugelis žmonių šia prasme gyvena keisdamiesi su Dievu vietomis: jie nusprendžia, ką darys, o tada reikalauja, kad Dievas palaimintų.

Ekumenizmas, verčiant tiesiogiai iš graikų kalbos, reiškia „gimtoji žemė“. O enciklopedijoje jis aiškinamas taip: „Judėjimas, siekiantis visų krikščionių bažnyčių suartėjimo, bendravimo ir susivienijimo.“ Krikščioniškosios bažnyčios, krikščionybės atšakos: katalikybė, protestantizmas ir Rytų ortodoksija (kitaip – stačiatikiai). Nutrynus skiriančias ribas, koks suartėjimas lieka? Ar galime tą tikėjimo suartėjimą pasiekti ne tik bažnyčioje, bet ir namuose? Ir kas yra  m ū s ų  gimtoji žemė, į kurią siekiame grįžti?

Kalba apie Sausio 13-ąją pasisuko Seimui paprašius patalkinti rengiant ekspoziciją apie „Gyvąsias barikadas“. Nuotraukose matyti daugybė rožinių, kryželių, prie parlamento statytų koplytstulpių, kryžių. Ieškojome, kas iš karitiečių galėtų pasidalinti jais. Sesuo Bena neužfiksavusi, kas tuomet Caritas gynėjams dalijo rožinius, medalikėlius, bet papasakojo, kas įsirašė į atmintį iš lemtingų 1991-ųjų sausio dienų.