Apie tai, kas svarbu gyvenantiems Dievo ir žmonių artumoje
Birželio 7–12 dienomis Vilnius taps vieta, kur susitiks tikintieji iš įvairių pasaulio šalių. Iki renginio lieka visai nedaug, tad vienas kongreso organizatorių kunigas Mykolas Sotničenka dalijasi, ko laukti kongrese.
„Didelius daiktus padarė mums tas, kuris galingas yra“. Šia Marijos Magnificat eilutės parafraze anądien, 1926-ųjų gegužės 13-ąją, per Šeštines, Kauno katedroje prabilo arkivyskupas Jurgis Matulaitis, Apaštališkasis vizitatorius Lietuvoje ir šio milžiniško darbo pagrindinis kūrėjas.
Balandžio Artumoje publikuotas išsamus straipsnis apie vienintelių Lietuvoje Krikščioniškųjų gimdymo namų (KGN) istoriją ir dabarties iššūkius. Gegužę minint Motinos dieną teprabyla pačios mamos. Kol jų istorijos keliaus iš lūpų į lūpas, tol nepaliaus gyvuoti Krikščioniškųjų gimdymo namų dvasia.
Gegužę, kai vėl iš naujo ir gamta atgimsta, skubėsime sveikinti mamas ir močiutes, per gimtį mus sujungiančias su pasauliu. Šitaip dovanojamas gyvenimas kitam.
Jėzau, Gyvybės Duona, mokyk mane nešvaistyti Tavo dovanų, dalytis su stokojančiaisiais ir atpažinti Tave alkstančiame brolyje. Duok jautrią širdį, kad mano maži kasdieniai sprendimai padėtų daugiau dalytis duona, gailestingumu ir labiau branginti taiką.
Gal tai skamba labai proziškai, tačiau meilė susijusi su atsivėrimu gyvybei, jau nebėra tik „proza“.
Gyvybė yra palaiminimas. Stebuklas, dovana. Tai – Viešpaties mumyse įdėtas Jo atvaizdas, kūrėjo paveikslas. Galimybė dalyvauti Jo gyvybės kūrime. Kodėl tada pastaruosius kelis dešimtmečius žodžiai „daugiavaikė šeima“ visuomenėje palydimi užjaučiančių arba net smerkiančių žvilgsnių?