Anais laikais, kai su kuo susipažinus man sakydavo: „O, tai esi Antano sesuo!“ aš, ilgametė mokytoja, pripratusi žmones laiku ir ne laiku taisyti, atsiliepdavau: „Ne, jis mano brolis!“ Gal šis nežymus žodžių pertvarkymas išryškintų sesers ir jos brolio jėzuito ryšių jautrią eigą ir reikšmę.

Rugpjūčio 15 d. katalikiškoji krikščionybė švenčia Marijos Ėmimo į dangų iškilmes. Kas šiandien drįsta išpažinti šią tiesą ir tikėti ja tokia, kokia ji yra?

Rugpjūčio 2-ąją Mažeikiuose Švč. Jėzaus Širdies parapijoje vyks vieni seniausių Bažnyčioje visuotinių atlaidų, visur pasaulyje gerai žinomu Porciunkulės pavadinimu. Taigi belaukiant žmonių čia taip mylimų atlaidų, Švč. Jėzaus Širdies iškilmių išvakarėse Mažeikiuose susitikome su būreliu parapijiečių ir šioje bažnyčioje tarnaujančiais kunigais.

Didieji miestai tikrai siūlo didesnes galimybes įvairiausiems žmonėms. Atrodytų ir dvasinis pasaulis bei bendruomeniškumas turėtų tik augti. Tačiau žmogaus egoizmas ir gundytojas nesnaudžia, siekia sugadinti viską, kas gera.

Gyvename Dievo ausy palyginti su tropikais ir subtropikais. Va ten tai pavojingai kanda. Linkiu saugių pasibuvimų gamtoje.

Skatinkime savo vaikų smalsumą, norą tyrinėti. Patirtys mus augina ir praturtina, lygiai taip pat ir vaikus, tik daug stipriau. Kurdami atliepiančią, mylinčią, priimančią ir saugią aplinką vaikams, darome milžinišką įtakai jų raidai ir smegenų vystymuisi. Lyg kregždutės – po grūdelį ir mes „lipdykime“ vaiko smegenis.

„Dangūs apsakinėja Dievo garbę, dangaus skliautas skelbia jo rankų darbą“ – skelbia psalmininkas (Ps 19, 2), bet tai išgirsta ir pamato tik tie, kurie tam skiria laiko ir sutelkia visą dėmesį.