Tavo Artume – džiaugsmo pilnatvė. (Ps 16, 11)
Smalsiesiems Artumos skaitytojams siūlome apsvarstyti štai tokią mintį: popiežiaus Pranciškaus pasisakymai ir Tikėjimo mokymo dikasterijos dokumentai apie nereguliarias poras, homoseksualius asmenis ir su savo lytimi nesitapatinančius asmenis iš esmės laikosi tos pačios atvirumo nuostatos, jau anksčiau išreikštos popiežių šv. Jono Pauliaus II ir Benedikto XVI antrą kartą susituokusių katalikų atžvilgiu.
Sinodiškumas yra mokymosi procesas, kuriame mes, krikščionys, ne tik mokome, bet ir mokomės.
Politinės partijos, politikai, siekiantys laimėti rinkimus, stengiasi savo rinkiminiuose teiginiuose, programose ar principuose išsakyti tokias idėjas bei akcentus, kurie aprėptų maksimaliai platų rinkėjų ratą. Todėl visų atspalvių partijose ieškoma tų universalių ir visiems suprantamų bei priimtinų argumentų, principinių nuostatų, kurios taptų prioritetiniai ir sužadintų potencialaus rinkėjo norą pritarti ir balsuoti už taip teigiantį politiką ir jo partiją.
Rugsėjui atvėrus mokyklų, universitetų, seminarijų duris, o bažnyčiose prasidėjus katechezės užsiėmimams, kartais net neturėdami tiesioginių ryšių su ugdymu, visi jaučiamės įsukti į naujų mokslo metų rūpesčius. Kaip galėtų būti praturtintas krikščioniškas jaunimo ugdymas, Artuma pakalbino Vilniaus arkikatedros diakoną Martyną Kandratavičių; ir ne šiaip sau – mat šįmet Lietuvių katalikų mokslo akademija konkurse „Krikščioniškoji perspektyva“ jam skyrė savo premiją už baigiamąjį darbą tema Jono Bosko gyvenimas ir prevencinė sistema.
„Nežinau, kaip mūsų gyvenimas šeimoje aptemo. Pasidarė labai sunku. Mylėjau savo vyrą, bet ir nekenčiau jo kuo nuoširdžiausiai. Keisčiausia, kad vyrui santykiuose atrodė viskas gerai“, – taip apie savo šeimą vienu ar kitu gyvenimo momentu kone kiekvienas gali pasakyti. Kaip išeiti iš tokios padėties, kai tik vienas mato problemų poroje?
Kai prieš 35-erius metus, 1989-aisiais, stojome į Baltijos kelią, ore jau tvyrojo artėjančios laisvės dvelksmas. Galėtume sakyti, kad laisvė buvo išmelsta ir kitame kelyje – į Šiluvą. Paradoksalu, tačiau pati Šiluva vis tapdavo vieta, kur aštriai susikirsdavo laisve alsuojančiųjų ir laisvę gniaužiančiųjų keliai. Ir taip per visas okupacijas.
Taip malonu vis dažniau išgirsti iš kartu keliaujančiųjų šviesiai tariamą įspūdį, kad mūsų pakelėse nebesimato šiukšlių – tai juk pirmoji Žemės globos apraiška.