Kažkada spartų pasaulį trumpam sustabdė pandemija, tačiau išradingas žmogus surado nuotolinių būdų spėriai judėti toliau. Todėl nenuostabu, jog kartais pavargstame nuo skubėjimo... dėl skubėjimo ir drįstame viską palikti bent dienai, savaitei, o gal visam mėnesiui. Vis dažniau pasirenkama piligrimystė, kuri nėra tik kilometrais nueitas atstumas, tačiau kai kas prasmingiau. Tad apie „Gyvąją piligrimystę“, atradimus, pandemiją, šeimą, kitaip tariant – apie patį gyvenimą kalbamės su Kauno arkivyskupu emeritu Lionginu Virbalu SJ, kurį tikėjimo kelias atvedė į Šiluvos šventovę; joje jis šiuo metu gyvena, priima ir palydi piligrimus.

Švęsdami Šeimos – Amoris Laetitia metus tęsiame pokalbius su tėčiais ir kviečiame į susitikimą su Eimintu Sakalausku, drauge su žmona Eligija auginančiu tris atžalas. Eimintui būti tėčiu labai patinka. Iš kur jis semiasi išminties ir kiek pavyksta pabūti su žmona?

Balandį minėjome autizmo priėmimo mėnesį. Pasipylė straipsniai spaudoje, laidos apie autizmo sutrikimą. Norėtųsi, kad sulig tuo viskas nesibaigtų, nes šį sutrikimą turinčius vaikus auginančios šeimos su iššūkiais susiduria kasdieną visus metus. Kokią pagalbą gauna kitokie vaikai ir jų šeimos mūsų šalyje, kokios labiausiai reikia? Mama Tatjana abejoja, ar visuomenė, mokytojai, pediatrai, vaikų teisių apsaugos specialistai apie autizmą žino pakankamai, kad neįskaudintų. Ji dalijasi savo patirtimi.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, stengiamasi suvaldyti pandemiją skiepijant gyventojus. Tačiau yra žmonių, kurie atsisako skiepytis. Mokslininkai sako, jog didesnė dalis populiacijos turėtų būti paskiepyta, kad apsaugotume tuos, kuriems dėl objektyvių priežasčių to daryti negalima. Popiežius Pranciškus skiepijosi nuo COVID-19 ligos ir kvietė tai daryti dėl bendrojo gėrio. Apie antivakcininį judėjimą kalbamės su LSMU ligoninės Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovu profesoriumi RIMANTU KĖVALU.

Gegužės intencija: „Melskimės, kad atsakingieji už finansus bendradarbiautų su vyriausybėmis reglamentuojant finansų sritį ir apsaugotų piliečius nuo jos keliamų pavojų.“

Susipažinkime su ALEKSANDRU ir SERGEJUMI, jiems vos daugiau nei 20 metų. Vilniaus arkivyskupijos Carito Alternatyvaus mokymosi centrą jaunimui jie atrado prieš 5–7 metus. Į centrą atkeliauja jaunuoliai, kurie, kaip sako centro vadovas, yra „iškritę“ iš švietimo sistemos, o darbinių įgūdžių dar neturi. Jaunuoliai čia mokosi kurti savarankišką gyvenimą, o tai nėra paprasta. Kelionė vienam tikrai atrodo neįveikiama, tad vaikinai dalijasi broliško gyvenimo kartu iššūkiais ir laimėjimais.

Šiemet katalikiškoji Europa prisimena, kad nuo vienuolio jėzuito, kunigo, Bažnyčios mokytojo šv. Petro Kanizijaus (1521–1597) gimimo sukanka nei daugiau, nei mažiau – pusė tūkstančio metų. Jo gimimo data gražiai sutampa su baskų riterio Injigo (Ignaco) Lojolos atgimimu – tais pačiais 1521 metais, sveikdamas po sužeidimo, šis kilmingas baskas pradėjo savo dvasinės piligrimystės kelionę. Ji piligrimą, pasivadinusį Ignacu, galiausiai atvedė į Jėzaus Draugijos įkūrimą, o netrukus prie tuomet dar nedidelio pirmųjų jėzuitų būrelio prisijungė ir pirmasis olandas – dvasines pratybas atlikęs ir pašaukimą pajutęs 22 metų amžiaus Neimegeno miestiečio sūnus, teologijos studentas Petras Kanizijus.