Apie tai, kas svarbu gyvenantiems Dievo ir žmonių artumoje
Ar žinote, kada švenčiami Trys Karaliai? Kas yra gegužinės ir kaip jos vyksta? Kada šv. Ona, o kada – šv. Petras ir Povilas? Kaip atrodo Dievo Kūno procesija? Kada giedami Graudūs verksmai, o kada – Kryžiaus kelias? Ar žinote, kad jei devynis pirmus mėnesio penktadienius iš eilės prieisit išpažinties ir priimsit Komuniją, tai tikrai po mirties neisit į pragarą? Nežinote? Ir visai tai nebūtina geram krikščioniui ir neprivaloma geram katalikui, nors mūsų seneliai ir proseneliai bei jų seneliai ir proseneliai paprastai ir žinojo, ir praktikavo, o mes galime puoselėti viltį, kad taip brendo dvasiškai ir pasiekė dangų.
Kai Jėzus penkiais kepalėliais duonos ir dviem žuvimis pamaitino minią, buvo surinkta dvylika pintinių maisto likučių. Kur keliauja trupiniai nuo mūsų stalo? Gal išmetame pasiteisindami: nieko tokio, galime sau tai leisti... Bet ar iš tiesų nieko tokio? Nuo ko pradėti, kad būtų kitaip?
Autobusiuke, parapijos automobilių aikštelėje, iškylauja 4,5 ir 2,5 metų vaikai. Priekinėje sėdynėje mama maitina kūdikį ir „gaudo“ pamokslą per automobilio radiją. Orams atvėsus, šeima grįžo prie pamaldų internetu. Kąišgyvena šeimos šiuo nelengvu metu, JAV jėzuitų žurnale America dalijasi Kerry WEBER, redaktorė ir šeimos mama.
1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktą inicijavę ir pasirašę 20 vyrų buvo išties drąsūs žmonės ir autentiški patriotai. Ne visi ir ne viską apie juos žinome ir, ką čia apsimetinėti, mažai domimės. Tačiau būtent jiems esame skolingi už išlikimą tiek kaip valstybė, tiek kaip tauta. Maža šalis, kuriai tų laikų kontekste atrodė neįmanoma būti nepriklausoma, beveik neturinti savo inteligentijos, sugebėjo atlaikyti milžinišką rusų bei vokiečių imperijų spaudimą ir prisikelti.
Lietuvos valstybingumo atkūrimo idėjos materializacija, laike išsitęsusi nuo 1917 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto teatro salėje surengtos lietuvių atstovų konferencijos iki 1920 m. gegužės 15 d. Kauno miesto teatro salėje įvykusio pirmojo Steigiamojo Seimo posėdžio, sunkiai įsivaizduojama be aktyvaus naujosios katalikų dvasininkų ir tikinčiųjų kartos indėlio.
Biblija yra aistringos meilės ir ištikimybės žmogui istorija, į kurią Jis nepaliaudamas mus kviečia. Gal dar neatradome Joje savęs. Lyg Emauso mokiniai, neatpažinę Dievo Žodžio, toliau Artumoje leidžiamės į Biblijos nuotykį.
2020 m. pabaigoje sulaukėme dviejų teminių metų Bažnyčioje: buvo paskelbti ir gruodžio 8 d. prasidėjo Šv. Juozapo metai, taip pat sužinojome, kad 2021 m. kovą pradėsime minėti Amoris laetitia Šeimos metus. Vis dėlto nedera pamiršti, kad vienus teminius metus jau gyvename – nuo 2020 gegužės 24 d. iki tos pačios 2021-ųjų dienos Bažnyčioje tęsiasi Laudato siʼ metai. Laudato siʼ – tai ir žodžiai iš šv. Pranciškaus giesmės apie tai, kaip kūrinija šlovina savo Kūrėją Dievą, ir kartu popiežiaus Pranciškaus 2015-aisiais išleistos enciklikos apie rūpinimąsi kūrinija pavadinimas. Būtent šios enciklikos išleidimo 5-ųjų metinių proga ir buvo paskelbti Laudato siʼ metai. Ir nors jų paskelbimą bei minėjimą sutrikdė koronaviruso pandemija, kartu ji savotiškai parodė kūrinijos temos aktualumą.