Tu parodysi man taką, kuris veda į gyvenimą. Tavo Artume – džiaugsmo pilnatvė, Tavo dešinėje – amžina linksmybė. (Ps 16, 11)
Daugelis pastebėjo, kaip intensyvios vizito programos nuvargintas popiežius naujai nušvisdavo ir susijaudindavo, būdamas arti žmonių. Šypsena patikimai liudijo: jis atvyko susitikti su kiekvienu! Todėl skubėjome fiksuoti akimirkos džiaugsmo ir jaudulio – klausėme, kaip kiekvienas išgirdo šį popiežiaus kvietimą, kokias skirtingas gyvenimo istorijas su savimi atsinešė, už ką dėkojo širdies slaptoje.
Gyvenime vis girdime vieną ar kitą asmenį apibūdinant kaip charizmatišką asmenybę. Žiniasklaida neretai charizmatišku pavadina popiežių Pranciškų. Daugelis, net ne visai tiksliai suprasdami, nujaučia, kad taip apibūdinamas asmuo yra kažkuo išskirtinis. Ir iš tiesų kartais susiduriame su ypatingais žmonėmis, kurie mus sužavi ir patraukia. Kodėl taip yra ir kokios psichologinės savybės būdingos tokiam žmogui?
Dažnai mums atrodo, kad ekologija neturi nieko bendro su tikėjimu. Ogi ne! Popiežius Pranciškus savo enciklikoje Laudato si’ paprastai ir aiškiai mums primena, kad tas pats Kūrėjas sukūrė ir žmones, ir gamtą. Dievas rūpinasi ir žvirbliais, ir laukų lelijomis; tai kaip mes, sekdami Jėzų, galime nesirūpinti gamta?
Romos popiežius ne tik pamokslauja, bet ir skelbia katechezes, leidžia enciklikas, paraginimus, laiškus, kurie priderina Dievo žodį, Bažnyčios Tradiciją ir mokymą prie šiandienio tikinčiųjų gyvenimo, atliepia į šiuolaikinio pasaulio iššūkius. Nors popiežiaus Pranciškaus pontifikatas pasižymi labiau pastoraciniu nei teologiniu stiliumi, tačiau per penkerius tarnystės metus Šventasis Tėvas jau sukaupė solidžią „bibliografiją“.
„Broliai ir seserys, labas vakaras. Jūs žinote, kad konklavos pareiga buvo duoti vyskupą Romai. Ir atrodo, kad mano broliai kardinolai jį surado kone pasaulio pakrašty“, – taip šmaikščiai ir šiltai Šv. Petro aikštėje su tikinčiaisiais pasisveikino ką tik išrinktas popiežius Pranciškus, kilęs iš Argentinos – mums gal kiek mažiau pažįstamo vadinamojo Naujojo Pasaulio. Kuo gyvena Lotynų Amerika – regionas, formavęs mūsų popiežių?
Televizija mums leidžia pamatyti daugiatūkstantines minias, susiburiančias į stadionus ne vien dėl futbolo ar muzikos žvaigždžių, bet ir į krikščioniškojo tikėjimo šventes. Tarptautiniai eucharistiniai ar šeimų kongresai, Pasaulinės jaunimo dienos, popiežiaus kelionės ar įvykiai Šv. Petro aikštėje Vatikane skatina to paties tikėjimo, to paties Krikšto, to paties Viešpaties išpažinėjus parodyti pasauliui džiaugsmą, kylantį iš susitikimo su Kristumi.
Popiežiaus Pranciškaus biografija, veikla, pažiūros, nuostatos, nuomonės nagrinėjamos tokioje daugybėje leidinių, kad sunku pasakyti ką nors naujo. Ko gero, nei apie Josephą Ratzingerį – Benediktą XVI ir net apie Karolį Wojtyłą – šv. Joną Paulių II nėra parašyta daugiau. Kodėl?