„Norėjome, kad tai būtų ne tik mūsų, bet ir Jėzaus reikalas“, – apie pasiruošimo santuokai laikotarpį pasakoja Svajūnė ir Jaunutis JUŠKIAI. Savo draugystės liudijimu Artumai jie dalijosi likus savaitei iki vestuvių. <...> Apie pirmąsias problemas, jų sprendimo būdus ir tai, kodėl tiek ruošiantis santuokai, tiek jau susituokus svarbu ypatingą dėmesį skirti ne tik buvimui bendruomenėje, dalyvavimui įvairiuose kursuose ar renginiuose, bet svarbiausia vienas kitam – po vienų metų gyvenimo santuokoje pasakoja Gabrielė ir Karolis MACEŽINSKAI.

„Norėjome, kad tai būtų ne tik mūsų, bet ir Jėzaus reikalas“, – apie pasiruošimo santuokai laikotarpį pasakoja Svajūnė ir Jaunutis JUŠKIAI. Savo draugystės liudijimu Artumai jie dalijosi likus savaitei iki vestuvių. <...> Apie pirmąsias problemas, jų sprendimo būdus ir tai, kodėl tiek ruošiantis santuokai, tiek jau susituokus svarbu ypatingą dėmesį skirti ne tik buvimui bendruomenėje, dalyvavimui įvairiuose kursuose ar renginiuose, bet svarbiausia vienas kitam – po vienų metų gyvenimo santuokoje pasakoja Gabrielė ir Karolis MACEŽINSKAI.

Kartais sužadėtiniai vis dar stebisi, kam reikalingi kursai prieš santuoką. Jie klausia: „Jei mes mylime vienas kitą, ar to nepakanka, kad mūsų santuoka būtų laiminga?“ Deja, kaip rodo gyvenimo patirtis, nors tarpusavio meilė yra viena iš svarbiausių sėkmingos santuokos sąlygų, vien jos nepakanka.

Rengdami sužadėtinius Santuokos sakramentui dažnai girdime priekaištų, kad daug kalbame apie problemas. Sužadėtiniai neretai tikisi, jog problemos juos aplenks, kad jie gyvens ilgai ir laimingai. Gyvenantieji ilgus metus santuokoje prisimintų, jog ir jie panašiai mąstė. Visi jaunystėje tikimės lengvo ir šviesaus gyvenimo, kuriame nereikės keistis, augti ir tobulėti.

Jau daugiau nei du dešimtmečius ir Lietuvos katalikai turi malonę rengtis ypatingam – Santuokos – įvykiui katecheze bei įvairiais, nuolat tobulinamais, kursais. Tokia palydėjimo būtinybė kyla ne vien iš socialinių, bet pirmiausia iš teologinių paskatų. Mat katalikų tradicijoje vienintelis sakramentas, kurio teikėjas nėra dvasininkas, yra Santuoka.

Jau daugiau nei du dešimtmečius ir Lietuvos katalikai turi malonę rengtis ypatingam – Santuokos – įvykiui katecheze bei įvairiais, nuolat tobulinamais, kursais. Tokia palydėjimo būtinybė kyla ne vien iš socialinių, bet pirmiausia iš teologinių paskatų. Mat katalikų tradicijoje vienintelis sakramentas, kurio teikėjas nėra dvasininkas, yra Santuoka.

Rugsėjį mokiniai, moksleiviai ir studentai pradeda naujus mokslo metus. Laimingi tie, kurie įstojo į tą studijų programą, kurios troško, ir gavo valstybės finansuojamą vietą. Vis dažniau kalbama ir apie finansinę mokslo siekimo pusę: mamos aptarinėja vaiko išleidimo į mokyklą išlaidas, o moksleiviai ir studentai, ypač atvykę iš provincijos, rūpinasi kuo geresnėmis sąlygomis gauti bendrabutį ar išsinuomoti kambarį.