Paliatyviosios slaugos ligoninė, vadinamasis hospisas, – erdvė, kur mirštama taip, kaip trokšti, o ne tada, kai tau ar kitiems nusibos tavo gyvenimas. VšĮ Palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospiso Vilniuje gyvybingumo paslaptis atskleidžia direktorė, Gailestingojo Jėzaus vienuolijos sesuo Michaela RAK.

Alkti ir trokšti teisumo reiškia siekti gyventi pagal Dievo valią. Taip, graži tiesa, bet tai ir nemenkas iššūkis krikščioniui. O kaipgi toji Viešpaties valia atsiskleidžia? Ar pats turiu ją atspėti, ar Dievas man turi ją apreikšti?.. Apie tai su Jumis sutiko pasidalyti dvasių skyrimo specialistas – jėzuitas Aldonas GUDAITIS SJ.

Dora širdimi tave šlovinsiu, kai išmoksiu teisius tavo įsakus (Ps 119, 7).

Gegužę esti jau tikrasis pavasaris. Sekmadienis – svarbiausia savaitės diena. Turbūt dėl to tada ir švenčiame brangiausio mums šioje Žemėje žmogaus šventę. Gražiausiu laiku ir reikšmingiausią dieną.

Praeikite gatve, pažvelkite sutiktiems žmonėms į akis. Kaip pasielgs suaugusieji – geriau nereikia sakyti... Tik vaikas jums atsakys, tik jis supras jus be žodžių ir atsakys savo žvilgsneliu, gal susidrovės, bet nusišypsos ir žvilgsniu palydės... Aišku, jeigu jumyse dar yra vaiko...

Ar įmanoma laiminga santuoka, kai tau per keturiasdešimt, o sutikai mylimąjį ne pavasarį parke ir ne ilgoje kelionėje traukiniu, o internete?! Perskaitę interviu su Vilhelmina ir Remigijumi MIKELIONIAIS, pamėginkit atsakyti į šį klausimą. Ir jei kils noras užsirašyti į šokių pamokas ar įgyvendinti slapčiausią širdies troškimą, linkiu drąsos!

Kartą miestelyje apsigyveno išminčius, kuris greitai pagarsėjo gerais patarimais ir pamokymais. Vienas jaunuolis susapnavo, kad šis išminčius padovanosiąs jam brangų perlą. Iš pradžių abejojęs, vėliau jaunuolis išdrįso kreiptis į šį iškilų žmogų ir papasakojo jam sapną. Išminčius išklausęs nusišypsojo, nuėjo į savo kambarėlį, didžiai jaunuolio nuostabai atnešė perlą ir... padovanojo jam. Koks džiaugsmas lydėjo šį jauną žmogų, kad gavo dovanų tokį brangų daiktą! Tačiau po kelių mėnesių, padėliojęs perlą gražiausiose savo namų vietose ir pasigėrėjęs jo žėrėjimu, jaunuolis prarado džiaugsmą ir susimąstė, kaip išminčius galėjęs padovanoti tokį brangų daiktą. Grįžęs pas jį, paprašė: „Ar galėtum man padovanoti tai, kad ir aš galėčiau kitam žmogui taip dovanoti, kaip tu..?“