Po keliolikos vienuolinio gyvenimo metų žvelgdamas į savojo pašaukimo užuomazgas, prisimenu pranašui Jeremijui Dievo ištartus žodžius: „Dar prieš sukurdamas įsčiose, tave aš pažinau“ (Jer 1, 5). Kasdienis ėjimas Kristaus pėdomis pašvęstojo gyvenimo keliu žadina kaip tik šią nuojautą: esi norėtas ir pasirinktas paties Dievo valia prieš užsimezgant gyvenimui. Ir nesvarbu, kokios žmogiškos aplinkybės lėmė prasidėjimą: supratau, jog esu pažintas dar prieš gimdytojų valią.

Vaikus užauginę tėvai laukia anūkų. Taip įprasta, ar ne? O ką daryti, jei tavo sūnus ar dukra nusprendžia pašvęsti gyvenimą Dievui? Kai panevėžiečiai Sigutė ir Remigijus LIUTKEVIČIAI sužinojo apie rimtus dukters ketinimus stoti į vienuolyną, juos ištiko šokas.

Pernai pasirodė Renos Rosner knyga Eating the Bible („Valgyti Bibliją“). Iš karto prisimenu vaizdelį Apreiškimo knygoje, kai angelas duoda autoriui suvalgyti nedidelį ritinį, saldų kaip medų, tačiau kartų prarijus (Apr 10, 8–11). Sunku įsivaizduoti uždavinį visą stambų Šventąjį Raštą „suvirškinti“, kaip ir nelengva suprantamai perskaityti. Knygoje receptai iš Šventraštyje randamų valgių, vaisių, daržovių, kaip raudona lęšių košė (sriuba), dėl kurios Esavas atidavė dvynukui savo paveldėjimo teisę (Pr 25, 30). Mums žinomesnė avižinių dribsnių košė turbūt nepasiektų Biblijos valgio su prieskoniais kokybės. Prieš akis ir velykinis pasakojimas apie Jėzų, savo mokiniams lauželyje iškepusį duonos ir žuvies (Jn 21, 9).

Lietuvoje daugiau nei 10 metų gyvuoja ignaciškuoju dvasingumu besivadovaujantis jaunimo projektas MAG+S! Sveikinam! Tačiau kaip ignaciškoji veikla gali būti susijusi su magija?! Apie tėvų jėzuitų globojamą jaunimo bendruomenę projekto koordinatorių Daną VILUCKĄ ir Vilniaus bei Šiaulių MAG+S klubų koordinatores Veroniką RAKAUSKAITĘ ir Sandrą LUKOŠIŪTĘ klausinėjo Valdonė MINCIŪTĖ.

Mano brangiausioji guli apkarstyta laidais. Cypsi aparatūra, matuojanti vaiko širdelės tonus. Laukiam ketvirtojo lėliuko atėjimo. Ligoninės aplinkoje man neramu, gal todėl, kad esu įpratęs viską kontroliuoti, o čia…

Paliatyviosios slaugos ligoninė, vadinamasis hospisas, – erdvė, kur mirštama taip, kaip trokšti, o ne tada, kai tau ar kitiems nusibos tavo gyvenimas. VšĮ Palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospiso Vilniuje gyvybingumo paslaptis atskleidžia direktorė, Gailestingojo Jėzaus vienuolijos sesuo Michaela RAK.

Alkti ir trokšti teisumo reiškia siekti gyventi pagal Dievo valią. Taip, graži tiesa, bet tai ir nemenkas iššūkis krikščioniui. O kaipgi toji Viešpaties valia atsiskleidžia? Ar pats turiu ją atspėti, ar Dievas man turi ją apreikšti?.. Apie tai su Jumis sutiko pasidalyti dvasių skyrimo specialistas – jėzuitas Aldonas GUDAITIS SJ.