Sekminių antrąją dieną, kai švenčiama Marija – Bažnyčios Motina, Kauno kurijoje susirinko trys dešimtys asmenų iš visos Lietuvos – Jubiliejaus koordinatoriai vyskupijose ir pastoracijos bendradarbiai, pakviesti pokalbio Dvasioje metodu perskaityti bulę ir pasidalyti įžvalgomis, pasiūlyti pastoracines gaires, kaip jie matytų Jubiliejaus šventimą. Artumos skaitytojams pateikiame šio darbo vaisius, kad jie skatintų kuo prasmingiau švęsti Jubiliejų ir naujais įkvėpimais stiprintų Vilties piligrimystę.

Šiandien pakalbėkime apie mūsų atsakomybę už Bažnyčios misiją. Misija yra ne tik viena iš Bažnyčios veiklų, bet ir jos esmė: Bažnyčia yra misija. Misijos tikslas – ir Bažnyčios egzistavimo paskirtis – yra pasaulio perkeitimas, sukrikščioninimas.

Saulėtą gegužės savaitę po Romos dangumi susitiko visų šalių Vyskupų konferencijų atstovai, besidarbuojantys jaunimo sielovadoje. Tarptautiniame jaunimo pastoracijos kongrese – ir pagyrimai, ir kritika, ir nauji metodai, ir aktualijos. Dėmesio centre – tiesioginis Bažnyčios darbuotojų pokalbis su popiežiumi Pranciškumi. Štai, imkite ir skaitykite. Ciao!

Evangelijoje pagal Matą (22, 37–40) Jėzus, atsakydamas į klausimą apie didžiausią Dievo Įsakymą, sujungia du į vieną: pirmąjį Didįjį įsakymą „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir visu protu“ ir antrąjį, panašų į jį – „Mylėk savo artimą kaip save patį“, sakydamas, kad „šitais dviem remiasi visas Įstatymas ir Pranašai“. Tuo Jis suteikia artimo meilei kitą turinį... O tai reiškia ir savęs meilei, tarsi primindamas mums, kad reikia pirmiausia save mylėti. Tad kas gi tas mano artimas Jėzaus akimis?

Senėjimu galime pavadinti laiką, kai vis mažiau galiu ir daugiau negaliu... Tačiau šis procesas yra didelė dovana žmogui, galinti atnešti gausių vaisių visiems.

Galia yra vienas iš bazinių žmogaus poreikių. Kad galėtų veikti gyvenime, žmogus turi jaustis pakankamai stiprus bei reikšmingas socialiniu, psichologiniu ar asmenybiniu atžvilgiu. Kurti sau ir bendruomenei naudingą gyvenimą įgalina nuostata: „Aš esu gana reikšmingas, man viskas gerai, todėl esu vertas gyventi.“

Pirmas – čia esu kaip eilinė katalikė. Tai, ką noriu pasakyti, nėra ekspertinės įžvalgos ir neparemta išsamiais tyrimais. Noriu pasidalyti asmenine patirtimi to laikotarpio, kai Lietuvoje pradėjo kilti pastarieji seksualinio išnaudojimo ir kitokio nederamo elgesio Bažnyčios bendruomenėje atvejai. Tai bus mano patirties, įvairių susitikimų ir pokalbių, kurie vyko neplanuotai, paskatinti pastarųjų įvykių, refleksija. Antras – kalbėdama apie pasitikėjimo atkūrimą noriu pakviesti šią problemą spręsti ne dėl siekio gražiai atrodyti, bet kad atkurtume teisingumą ir sukurtume saugią aplinką visiems.