Tu parodysi man taką, kuris veda į gyvenimą. Tavo Artume – džiaugsmo pilnatvė, Tavo dešinėje – amžina linksmybė. (Ps 16, 11)
Šį tekstą paakino parengti daugybė paslaptingų istorijų, kurias saugo nei daug, nei mažai mūsų pažįstamų šeimų. Apie tokius įvykius paprastai niekas nepasakoja. Jie tik kartais iškyla, tarsi angelo plunksna nukrinta ant širdies, ir tada lūpos praveria paslaptį – negimusio vaikelio istoriją.
Prasidedant Sinodui kalbamės su apaštaliniu nuncijum Baltijos šalims Petaru Antunu Rajičiumi, jau trečius metus tarnaujančiu Lietuvoje. Paprašėme pasidalinti savo mintimis apie mūsų šalies katalikams rūpimus klausimus ir esame jam dėkingi už Artumos skaitytojams skirtą dėmesį.
2021 m. spalio 5 d., sulaukęs 95 metų, Marijampolės Švč. Marijos globos namuose iškeliavo pas Viešpatį Vilkaviškio vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC. Tegul jam atminti skirtame tekste skamba jo paties zanavykiškai pasakyti žodžiai iš įvairių interviu.
Šiuos metus keliavome kartu su raidos sutrikimų turinčių vaikų tėvais bei specialistais. Pasidalijimai, išgyventos patirtys – dovana vieni kitiems ir tiems, kuriems šis pasaulis visiškai nežinomas ir nesuprantamas. Juk skaudiname ne iš piktos valios, o iš paprasčiausio neišmanymo. „Iš tiesų vienintelis nenormalus dalykas kito žmogaus akivaizdoje yra manyti, kad viskas čia aišku“, – sako VšĮ „Augu kartu“ vadovė ir specialioji pedagogė Paulina Kuraitienė. Skaitytojus kviečiame dar šiek tiek paėjėti, šį kartą drauge su mama Vėtre ir jos sūneliu Aisčiu.
Lapkričio intencija: „Melskimės, kad nuo depresijos ar perdegimo kenčiantys žmonės rastų šviesos ir pagalbos, kuri sugrąžintų jiems norą gyventi.“
Neretai tikintys tėvai, ugdytojai savęs klausia: kaip vaikams perteikti tikėjimą, kaip tinkamai liudyti ir skelbti? Juk visi norime savo vaikams perduoti tai, ką turim vertingiausio, – tikėjimą – brangų lobį, kurio nei kandys, nei rūdys neėda. Tačiau, regis, ne visada mums tai pavyksta... Tad į klausimą, kodėl taip yra, atsakymo Artumoje ieškome kartu su tėvais bei sielovadininkais: tikybos mokytoja ir septynių vaikų mama Simona Bačiuliene, prof. dr. Eugenijumi Danilevičiumi (Katalikų teologijos fakultete VDU dėstančiu net ir tokią discipliną, kaip „Krikščioniškasis auklėjimas šeimoje“), Katechetikos centro vadovu doc.dr. Artūru Lukaševičiumi (abu –tėvai, atitinkamai penkių ir trijų vaikų) ir Kauno jėzuitų gimnazijos direktoriumi Aldonu Gudaičiu SJ (beje, globojusiu du savo brolio vaikus našlaičius). Pokalbį veda keturių vaikų mama Jurgita Pocevičienė.
Popiežius Pranciškus apaštališkajame paraginime Amoris Laetitia teigia, kad tikėjimo perdavimas yra vaikų auklėjimo šeimoje vienas iš uždavinių (287), susiduriančių su sunkumais. Kadangi galime perduoti tik tai, ką turime, kyla du klausimai: pirmasis yra esminis – ką norime perduoti ir antras klausimas – kaip tą darome. Kokį tikėjimą norime perduoti? Jei sakome, kad tikime į Dievą, tai į kokį Dievą? Kas mums yra Dievas? Koks mūsų santykis su Juo, kurį norime perduoti savo vaikams?