Kokia turėtų būti Bažnyčios vidinė kritika, kurią galėtų išsakyti katalikų komunikacijos kanalai? Kaip turėtume svarstyti ir išsakyti skaudžius dalykus, kad toji kritika būtų vaisinga? Šito pasiteiravome katalikų, kurie patys jau daug metų tarnauja bažnytinėje žiniasklaidoje, yra tikri šios srities ekspertai ir žiniomis, ir patirtimi.

Visą gyvenimą savo žurnalistiniame darbe stengiausi puoselėti objektyvumą bei nešališkumą; be jokio gailesčio braukiau iš tekstų bet kokias asmeninio prieraišumo apraiškas, galinčias iškreipti herojaus vaizdą... Tačiau šįkart man patinka mano neobjektyvumas, šališkumas, prisirišimas prie žmogaus, apie kurį noriu papasakoti.

Kažkada spartų pasaulį trumpam sustabdė pandemija, tačiau išradingas žmogus surado nuotolinių būdų spėriai judėti toliau. Todėl nenuostabu, jog kartais pavargstame nuo skubėjimo... dėl skubėjimo ir drįstame viską palikti bent dienai, savaitei, o gal visam mėnesiui. Vis dažniau pasirenkama piligrimystė, kuri nėra tik kilometrais nueitas atstumas, tačiau kai kas prasmingiau. Tad apie „Gyvąją piligrimystę“, atradimus, pandemiją, šeimą, kitaip tariant – apie patį gyvenimą kalbamės su Kauno arkivyskupu emeritu Lionginu Virbalu SJ, kurį tikėjimo kelias atvedė į Šiluvos šventovę; joje jis šiuo metu gyvena, priima ir palydi piligrimus.

Švęsdami Šeimos – Amoris Laetitia metus tęsiame pokalbius su tėčiais ir kviečiame į susitikimą su Eimintu Sakalausku, drauge su žmona Eligija auginančiu tris atžalas. Eimintui būti tėčiu labai patinka. Iš kur jis semiasi išminties ir kiek pavyksta pabūti su žmona?

Balandį minėjome autizmo priėmimo mėnesį. Pasipylė straipsniai spaudoje, laidos apie autizmo sutrikimą. Norėtųsi, kad sulig tuo viskas nesibaigtų, nes šį sutrikimą turinčius vaikus auginančios šeimos su iššūkiais susiduria kasdieną visus metus. Kokią pagalbą gauna kitokie vaikai ir jų šeimos mūsų šalyje, kokios labiausiai reikia? Mama Tatjana abejoja, ar visuomenė, mokytojai, pediatrai, vaikų teisių apsaugos specialistai apie autizmą žino pakankamai, kad neįskaudintų. Ji dalijasi savo patirtimi.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, stengiamasi suvaldyti pandemiją skiepijant gyventojus. Tačiau yra žmonių, kurie atsisako skiepytis. Mokslininkai sako, jog didesnė dalis populiacijos turėtų būti paskiepyta, kad apsaugotume tuos, kuriems dėl objektyvių priežasčių to daryti negalima. Popiežius Pranciškus skiepijosi nuo COVID-19 ligos ir kvietė tai daryti dėl bendrojo gėrio. Apie antivakcininį judėjimą kalbamės su LSMU ligoninės Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovu profesoriumi RIMANTU KĖVALU.

Gegužės intencija: „Melskimės, kad atsakingieji už finansus bendradarbiautų su vyriausybėmis reglamentuojant finansų sritį ir apsaugotų piliečius nuo jos keliamų pavojų.“