Prieš tris dešimtmečius ir kiek anksčiau visas pasaulis girdėjo apie mus ir galėjo klausytis Lietuvos „dainuojančios permainos, revoliucijos“ dainų, Atgimimo arba Laisvės dainos, o mes, vyresni, prisimename patys be perstojo dainavę pėsti ir raiti, keliese ir minioje. Įgimtasis dainingumas šią vasarą sužydės šimtmetį švenčiančioje Dainų šventėje visa eile renginių ir turbūt pačiu gausiausiu – vaikų bei jaunimo ir suaugusiųjų chorais.

„Visi tikintieji buvo vienos širdies ir vienos sielos. <...> Tarp jų nebuvo vargšų“ (Apd 4, 32–34).

Pirmiausia, kai mėginame keistis, turime įsižiūrėti, įsiklausyti ir įsigilinti į esamą tikrovę. Būtinas pirmasis pasirengimo žingsnis įžvalgios maldos kelyje yra šis: išlaisvinti savo protą, jį atverti, ištuštinti. Ištuštinti nuo mūsų išankstinių nuostatų, stereotipų, papročių, priklausomybių ir „netvarkingų polinkių“. Tada turime išeiti iš savo namų it Abraomas, tikėjimo tėvas, – drąsiai ir nuolankiai.

Fizinis kūdikio augimas nuo prasidėjimo akimirkos iki užgimimo žemėje yra tikras stebuklas, bet Maria Montessori pabrėžė, kad dar didesnis stebuklas yra vaiko dvasinio pasaulio formavimasis (dvasinis embrionas), kuris įvyksta per pirmuosius 3 metus, bet išoriškai negali pasireikšti.

Sinodas į paviršių iškėlė opias XXI amžiaus Bažnyčios problemas, kurias turime spręsti nieko nelaukdami ir kartu surėmę pečius, sako Krekenavos klebonas kunigas Gediminas Jankūnas. Balandžio 29 – gegužės 2 d. Romoje vykusiame pasauliniame susitikime „Parapijų kunigai dėl Sinodo“ jis atstovavo Lietuvai, o sugrįžęs suskubo su Artumos skaitytojais pasidalinti įžvalgomis.

Gegužės 16–17 d. Lietuvoje lankėsi viena iš Krokuvos Ignaco akademijos Vaiko teisių apsaugos centro įkūrėjų, Popiežiškosios nepilnamečių apsaugos komisijos narė, šios komisijos atstovė Rytų Europai, psichologė-psichoterapeutė dr. Ewa Kusz. Pakviesta dalyvauti Lietuvos Vyskupų Konferencijos plenariniame posėdyje, ji supažindino su tuo, kas įgyvendinta Lenkijoje pagal Popiežiškosios komisijos parengtas nepilnamečių apsaugos gaires, sulaukė daug mūsų ganytojų klausimų, kaip sukurti apsaugos sistemą, kaip sudaryti galimybes aukoms pranešti apie išnaudojimą ir pan.

Ukrainos Caritas-Spes vadovo tėvo Viačeslavo pavardė jau buvo pažįstama iš tarptautinės žiniasklaidos pranešimų, mat kunigas Grynevyč, palotinų ordino vienuolis, šiai Romos katalikų Carito atšakai vadovauja nuo 2019 m. Tikėjausi išvysti prieš akis solidaus amžiaus vadovą – juk tenka vadovauti ne tik milžiniškam daugiau kaip 600 bendradarbių tinklui, bet ir vykdyti didžiulės apimties humanitarinius projektus. Mano pašnekovas pasirodė esąs jaunas mąslių akių kunigas, kurio žvilgsnį tegalima įvardyti dviem žodžiais – karo žvilgsnis. Tad ir pokalbis sukosi ne apie humanitarinės pagalbos projektų statistiką, o kasdienę, nesibaigiančią karo tikrovę – tą, kuri toliau reikalaus kartais nežmoniškos vilties ir tikėjimo Apvaizda...