Kauno arkivyskupijos kurijoje beveik 30 metų vairuotoju dirbantis Juozas Vaitkevičius ilgus metus yra neatlygintinas kraujo donoras. Iškart po Trijų Karalių šventės Vaitkevičius kraujo davė 100-ąjį kartą. Iš viso jis paaukojo jau 45 litrus kraujo, atitekusio įvairiems ligoniams, gimdyvėms, į avarijas ir kitas nelaimes patekusiems žmonėms.

Kiekviena liga visada yra tam tikros nuodėmės prieš įstatymą ar gamtos reikalavimą pasekmė. Savo giliausia esme gamta yra sveika ir gera.

„Aš kokius 20 metų neturėsiu mergaitės…“ – skundžiasi mokyklinukas bažnyčioje. Patikslino: „Nes jeigu reikia tuoktis tik su tikinčia, tai šakės – tokių tikrai daug nėra.“

Tie kartai, kai mažylis tempia milžinišką (lyginant su jo ūgiu) pirkinių krepšį, kai vos paeidamas velka dvigubai ilgesnį už save pagalį ar būtinai pats nori užsimauti kojines. Montessori suprato, kad tai nėra užsispyrimas ar užgaida, o natūralus vystymosi poreikis. Vaikas pats, be jokio suaugusiųjų skatinimo, ieško veiklų, kurios jam padeda augti ir stiprėti – ne tik fiziškai, bet ir augina jo asmenybę.

Sausio 28 d. pasirodė Vatikano dokumentas apie dirbtinį intelektą Antiqua et Nova („Sena ir nauja“). Tikėjimo mokymo dikasterijos kartu su Švietimo ir kultūros dikasterija parengtame 45-ių puslapių ir 117-os punktų dokumente pateikiamos plačios etinės gairės, kaip taikyti DI įvairiose srityse: nuo karo pramonės, švietimo, komunikacijos – iki sveikatos apsaugos. Skeptikams galėtų kilti klausimas, ar Vatikanas ką nors supranta ir gali pasisakyti tokiu avangardiniu klausimu? Kaip Bažnyčia susijusi su technologijomis?

Rašau piktai, gal ganytojai ir vėl sakys, kad taip rašyti nekrikščioniška, bet kad nebegaliu tylėti. Neseniai vienas mielas poetas kone su ašaromis kalbėjo, kad turime ką nors daryti, kad tylėti darosi jau nusikaltimas. Aš irgi manau, kad šitą Kovo 11-ją pasitinkame su tokiu nerimu, kokio nepatyrėme gal net nuo Sausio 13-osios dienų. Ne veltui juk randasi tokios iniciatyvos, kaip siūlymas kurti nacionalinės vienybės koaliciją. Tik niekas nežino, kaip to pasiekti.

Propagandiniai ar angažuoti kalbėjimai mažai kuo skiriasi nuo magijos, magiškų ritualų. Ir vienais, ir kitais siekiama paveikti klausytojų ir žiūrovų vaizduotę ir per kuriamus vaizdinius įtvirtinti kitų sąmonėje reikiamus, t. y. kryptingus įsitikinimus.