Tu parodysi man taką, kuris veda į gyvenimą. Tavo Artume – džiaugsmo pilnatvė, Tavo dešinėje – amžina linksmybė. (Ps 16, 11)
Kodėl pirmieji krikščionys taip garbino šventųjų kankinių kraują? Kodėl ir šiandien nuoširdžiausiai pagerbiami šventųjų kūnai ir puošniuose relikvijoriuose ant altorių išaukštinamos jų kūnų dalelės?
Jolita (36 m.) ir Aldas (46 m.) NaPro kelionę pradėjo 2014-ųjų lapkritį. Dalydamasi laišku sūnui, Jolita tikisi, kad jų patirtis padės ir kitam stebuklui ateiti į šį pasaulį. Galbūt tai paskatins sutuoktinius savo situaciją visiškai atiduoti Viešpačiui.
Teologijos mokslų daktaras, Ruklos įgulos kapelionas, kunigas egzorcistas Arnoldas VALKAUSKAS, paklaustas, ką reiškia krikščioniui gyventi laisvėje ir kokią įtaką mūsų vidinei laisvei turi Šventoji Dvasia, atsakė, kad mes negalime būti laisvi be Šventosios Dvasios.
Nors krikščionių gyvenime pasninkas ir abstinencija yra įprasti, tačiau, kaip supratau iš pokalbių su saviškiais, nesuprasti... O gaila, nes galėtų tapti vaisinga krikščioniška maldingumo priemone (tik jokiu būdu – ne tikslu!).
Jau buvau senas, kai pamaniau pagaliau sulaukęs Šventosios Dvasios ugnies liežuvio ant plaukų gausos neapsaugoto pakaušio. Tai įvyko kaip visada jaukiose Mišiose Vilniaus Bernardinų bažnyčioje dar prieš visus remontus.
Lietuvos valstybingumo atkūrimo idėjos materializacija, laike išsitęsusi nuo 1917 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto teatro salėje surengtos lietuvių atstovų konferencijos iki 1920 m. gegužės 15 d. Kauno miesto teatro salėje įvykusio pirmojo Steigiamojo Seimo posėdžio, sunkiai įsivaizduojama be aktyvaus naujosios katalikų dvasininkų ir tikinčiųjų kartos indėlio.
Asta ir Tomas MACKEVIČIAI susituokė būdami jau per 30 ir labai troško šeimos pagausėjimo, tačiau gandrai neskubėjo – iki susitikimo su pirmąja atžala praėjo dveji metai.