2016 m. serbas Ognjenas Glavonićius sukūrė tiriamosios dokumentikos juostą „Gelmė du“ (Dubina dva, 2016) apie masines kapavietes, atsiradusias Belgrade karo Kosove metais. Režisierius tęsia temą vaidybinio kino forma: jo filmas „Krovinys“ (Teret, 2018) bando reflektuoti karo Kosove ir po to buvusių NATO bombardavimų Jugoslavijoje žaizdas, padarytas serbų savimonei ir savivertei.

Šveicaro Antoineʼo Russbacho filmas „Tie, kurie dirba“ (Ceux qui travaillent) kažkuo primena praeitais metais „Kino pavasaryje“ rodytą „Terapiją“ (The Work, 2018), mat jo objektyvo centre irgi yra vyras. Filme kalbama apie tai, kaip stipriai vyro socialinė vertė ir psichologinė savivertė priklauso nuo darbo. Neturėtų priklausyti, bet priklauso. Kodėl taip yra? Filmas suteikia gerą galimybę apie tai pamąstyti tiek vyrams, tiek ir (jų) moterims.

Ar pastebėjote, kad žodis „civilizacija“, kuris pirmąkart pasirodė XVIII a. prancūzų švietėjų darbuose ir reiškė (Vakarų) visuomenę, pasižyminčią geromis manieromis bei savikontrole, o nuo XIX a. pradėjo reikšti tam tikrą visuomenės pažangos lygį, šiais laikais vis labiau įgyja neigiamą atspalvį?

Sekmadienį prieš šv. Mišias savo šešiamečiui padaviau medinę dėžutę su užrašu: „Šventų Mišių dėžutė“. Atvėrę ją, trumpai kartu aptarėme dėžutės turinį. „Stebėk kunigą ir dėliok tai, kas vyks prie altoriaus“, – pasakiau sūnui. Mano nuostabai, vaikas iškart suprato, ką reikia daryti su visais dėžutėje esančiais daikteliais. Per Mišias, aktyviai stebėdamas įvykius prie altoriaus, sūnus juos atkartojo savo nepaprastoje dėžutėje.

Broliai dvyniai kunigai jėzuitai Aldonas ir Algis GUDAIČIAI ne tik patys ieškojo ir atpažino savąjį pašaukimą, bet ir palydėdami padeda jį atpažinti kitiems. „Savo pirminį pašaukimą – būti žmogumi, Dievo sukurtu ir mylimu – visi išgyvename“, – ramina jie tuos, kurie nesijaučia tikri dėl savojo pašaukimo.

Abraomo pašaukimo istorijoje kiekvienas žmogus galėtų atpažinti save, nes čia išreikštos visos pašaukimo formos. Šio mūsų tikėjimo protėvio pašaukimas vėlyvas. Pažvelgę į Pradžios knygos 12 skyrių, matome, kad jo istorija iš tiesų prasideda ne gimimu, bet asmeniniu susitikimu su Dievu.

Johannas Wolfgangas Goethe – viena ryškiausių Apšvietos epochos figūrų, iškilus poetas, prozininkas, dramaturgas. Savo literatūrine kūryba labiausiai ir geriausiai žinomas pasaulyje, nors pats ją laikė antraeile, beveik hobiu. Kur kas labiau vertino savąją mokslinę ir diplomatinę veiklą. O mokslininkas buvo itin plataus spektro. Be to, filosofas ir puikus politikas.