Ieškantiems Dievo ir žmonių artumos
Kartais sužadėtiniai vis dar stebisi, kam reikalingi kursai prieš santuoką. Jie klausia: „Jei mes mylime vienas kitą, ar to nepakanka, kad mūsų santuoka būtų laiminga?“ Deja, kaip rodo gyvenimo patirtis, nors tarpusavio meilė yra viena iš svarbiausių sėkmingos santuokos sąlygų, vien jos nepakanka.
Rengdami sužadėtinius Santuokos sakramentui dažnai girdime priekaištų, kad daug kalbame apie problemas. Sužadėtiniai neretai tikisi, jog problemos juos aplenks, kad jie gyvens ilgai ir laimingai. Gyvenantieji ilgus metus santuokoje prisimintų, jog ir jie panašiai mąstė. Visi jaunystėje tikimės lengvo ir šviesaus gyvenimo, kuriame nereikės keistis, augti ir tobulėti.
Jau daugiau nei du dešimtmečius ir Lietuvos katalikai turi malonę rengtis ypatingam – Santuokos – įvykiui katecheze bei įvairiais, nuolat tobulinamais, kursais. Tokia palydėjimo būtinybė kyla ne vien iš socialinių, bet pirmiausia iš teologinių paskatų. Mat katalikų tradicijoje vienintelis sakramentas, kurio teikėjas nėra dvasininkas, yra Santuoka.
Jau daugiau nei du dešimtmečius ir Lietuvos katalikai turi malonę rengtis ypatingam – Santuokos – įvykiui katecheze bei įvairiais, nuolat tobulinamais, kursais. Tokia palydėjimo būtinybė kyla ne vien iš socialinių, bet pirmiausia iš teologinių paskatų. Mat katalikų tradicijoje vienintelis sakramentas, kurio teikėjas nėra dvasininkas, yra Santuoka.
Rugsėjį mokiniai, moksleiviai ir studentai pradeda naujus mokslo metus. Laimingi tie, kurie įstojo į tą studijų programą, kurios troško, ir gavo valstybės finansuojamą vietą. Vis dažniau kalbama ir apie finansinę mokslo siekimo pusę: mamos aptarinėja vaiko išleidimo į mokyklą išlaidas, o moksleiviai ir studentai, ypač atvykę iš provincijos, rūpinasi kuo geresnėmis sąlygomis gauti bendrabutį ar išsinuomoti kambarį.
Satyriniai italų žurnalisto Giovannino Guareschio apsakymai apie „mažame pasaulyje“ vykstančius didelės svarbos ginčus tarp parapijos klebono Don Kamilio ir miestelio viršaičio komunisto Peponio vienoje knygoje pasirodė 1948 metais, t. y. jau įvykus pirmiesiems laisviems rinkimams pokario Italijoje ir paaiškėjus, jog komunistų partijai nepavyks laimėti nacionalinių rinkimų ir jai teks tenkintis viena kita pergale vietos savivaldoje.
Jau nuo mažens žinome, kad melas, apgaulė yra blogis, todėl dažniausiai stengiamės jų vengti. Tačiau retai susimąstome, kad dažniausiai žmonės linkę apgaudinėti save, tuo labai apsunkindami savo bei artimųjų gyvenimą. Gal todėl aplinkui tiek nelaimingų ir nepatenkintų savo būtimi žmonių?