Arkivyskupas Mečislovas Reinys yra viena ryškiausių asmenybių XX a. pirmosios pusės Lietuvos istorijoje. Deja, apie jį žinome per mažai, domimės per mažai, o mūsų dvasininkija ne tik per mažai, bet ir visai menkai deda pastangų, kad jis būtų iškeltas į altorių garbę.

Pasaulyje žinomas kaip Andrzej Tadeusz Bonawentura Kościuszko – LDK gimęs, įtvirtinimus mūšiams statęs karo inžinierius, generolas, JAV karo už nepriklausomybę (1775–1783) dalyvis, Kosciuškos sukilimo (1794) vadas. Jo būta labai įvairiapusio žmogaus. Visą gyvenimą kovojo už laisvę, žmogaus teises, savo tėvynę ir jos žmones. Didvyris, kurį visais įmanomais būdais skelbia savu JAV, Lenkija, Baltarusija. Na, taip pat ir mes, nes gimė LDK žemėse.

Prieš akis – JAV savaitinio žinių žurnalo iškarpa su spalvota pusės puslapio kalėdine nuotrauka „Aštuoni seneliai“, pilna besišypsančių suaugusiųjų ir vaikų. Pora išsituokė, sukūrė antras šeimas. Abu turėjo tėčius ir motinas, kaip ir sutuoktiniai antrose šeimose, todėl gausūs tų šeimų anūkėliai turi keturias močiutes ir keturis senelius. Kažkaip jiems pavyko taikingai vaikų (ir savo) labui draugiškai bendrauti ir švenčių nuotrauką pripildyti šviesių ir ramių veidų.

Eilinę lietingą dieną svečiuojuosi pas Simoną ir Vladą, kurie susituokę 26 metus, turi septynis vaikus. Kalbamės apie santuokinio gyvenimo dvasingumą. Pokalbis toks sraunus, kad tik kur ne kur įterpiu vieną kitą klausimą. Ir štai prieš jus – Dievo teberašoma vienos santuokos istorija.

Įprastos Mišios. Sėdžiu ne vienas, o su bičiuliu Antanu (bičiuliais mes vadiname intelekto negalią turinčius asmenis). Jis labai mėgsta eiti į bažnyčią, sveikintis su žmonėmis, per ramybės palinkėjimą paduodamas kitiems ranką. Antanas mėgsta niūniuoti, įsitraukdamas į šlovinimą, bet giedoti jam per sunku. Prasidėjus Šventojo Rašto skaitiniams, mano bičiulis pradeda snūduriuoti. Besidairydamas prisiminiau popiežiaus Pranciškaus klausimą, kaip mūsų Bažnyčia pasirengusi įtraukti mažutėlius, tarp jų ir žmones, turinčius intelekto negalią.

Baigdamas savo paraginimą šeimoms Meilės džiaugsmas, popiežius Pranciškus kviečia pažvelgti į gyvenimą šeimoje kaip erdvę, kurioje ugdomas santuokai būdingas dvasingumas. Mūsų visuomenėje žodis „dvasingumas“ yra įgijęs pačių įvairiausių, neretai abstrakčių, prasmių. Tad kuo ypatingas popiežiaus siūlomas santuokinis dvasingumas?

Viena iš sąlygų pradėti palaimintuoju paskelbimo procesą yra vadinamasis šventumo garsas (fama sanctitatis), kuris lydi tą asmenį žemiškajame gyvenime. Žvelgdami į palaimintojo Teofiliaus gyvenimą, aplinkiniai matė jį kaip išskirtinį ir Dievui artimą asmenį. Pašaukimas į šventumą palaimintojo gyvenime buvo toks ryškus, kad net jo persekiotojai negalėjo to nepastebėti. Šiame kontekste galime kalbėti net apie išsipildžiusias pranašystes, kurios tik šiandien leidžiasi būti atpažįstamos.