2023-aisiais minėjome pirmosios lietuviškai parašytos Lietuvos istorijos autoriaus Simono Daukanto 230-ąsias gimimo metines, pernykštę gruodžio 6-ąją sukako 160 metų nuo jo mirties; prie šios sukakties galime paminėti ir dar vieną apvalią datą – 210 metų, kai šis didis mūsų tautietis su dešimčia rublių kišenėje leidosi pėsčiomis per Lietuvą į sostinę siekti mokslo Vilniaus universitete. O 2025-ieji atneša dar vieną minėtiną sukaktį – 50 metų, kai 1975 metais žygeiviai iš visos Lietuvos, atmindami šią istoriko kelionę, organizavo žygį, pavadintą „Simono Daukanto taku“.

Namų Bažnyčia – kas tai? Atsakymai į šį klausmą galėtų būti įvairūs – nuo „neturiu supratimo ir nežinau“ iki pamąstymo apie koplyčią namuose (kas galėtų ją turėti, nebent dideliame name ar bute) ar religinių paveikslų, religinių knygų ir pan. Deja, visi atsakymai šauna pro šalį.

Per Kalėdas popiežius Pranciškus atvėrė Šventąsias Šv. Petro bazilikos Romoje duris ir taip pradėjo 2025-ųjų Jubiliejų. Sausio Artumoje dar sykį glaustai primename kas svarbiausia šio Jubiliejaus metais.

Pabėgėlių, migrantų skaičius pasaulyje milijoninis. Ir juos priėmusios šalys, ir pasaulinės įstaigos stengiasi kuo greičiau parūpinti patalpas, gaminti vadovėlius, rasti mokytojų, aprūpinti mokyklas bandelėmis ir kakava, maistu gal du kartus per dieną.

Rytas pirmiausia buvo tamsus, nes jie dar nerado Prisikėlusio Viešpaties. Vakaras tamsus, nes jie dar nėra pripildyti Šventosios Dvasios, gyvojo Prisikėlusio Viešpaties alsavimo. Jėzus išsiveržė iš tuščio kapo. Jie vis dar yra kape – užrakintame kambaryje.

Bažnyčia Jubiliejaus iškilmės tradiciją perėmė iš Dievo tautos – Izraelio tikėjimo kraičio. Todėl norint tinkamai švęsti šią tikėjimo iškilmę, reikia pažinti ne tik dabartines Jubiliejaus tradicijas, bet ir šių Šventųjų metų kilmę, teologines ir istorines Jubiliejaus šaknis.

Atlaidų dovana leidžia mums suvokti, koks beribis yra Dievo gailestingumas.