Graikų kalboje Syn-hodos – „keliauti kartu.“ Tad iš esmės sinodiškumas yra mūsų visų, Kristaus Jėzaus Bažnyčios narių, kelionė kartu. Kaip ir nieko naujo. Net jeigu keletą dešimtmečių ar šimtmečių savo bažnytinėje kalboje nevartojome šio termino, vis tiek visi suprantame, kad Bažnyčios nariais esame ne po vieną, o kartu, ir ne stovime, o keliaujame. Gan greitai keliaujame, ir kuo toliau, tuo greičiau. Nenuostabu, kad ne tik tikintiems pasauliečiams, bet ir mums, kunigams, vis mažiau lieka laiko visokiems sinodinio proceso etapams, tarpiniamsar baigiamiesiems dokumentams.

Gegužę dera rašyti apie motinystę. Taigi pirmas sekmadienis… Visi vaikai serga. Ir kiekviena mama šiek tiek „daktarauja“. Banalūs reikalai – „snarglitai“, „gerklitai“, nusivėmimai, paviduriavimai. Mama įvertina ir nusprendžia, ar vaikas gali laikytis namie, ar jau reikia daktarui rodyt, ar vaiko savijauta pusėtina, ar jau reikės iškart į ligoninę.

Ir nors ką tik pasiguodžiau, kad kažkuriuo metu jau nusivyliau Sinodo procesu, bet iš tiesų ir buvau pakviesta pakalbėti apie patį procesą vyskupijose ir jo vaisius, – palyginti, kas Sinodo kelyje (ne)pasimetė keliaujant nuo mūsų vietinės Bažnyčios Lietuvoje – iki visuotinės. Pabandžiau žvilgtelti į mūsų Nacionalinį dokumentą po pirmojo etapo vyskupijose ir palyginti su tuo, kas išdėstyta Baigiamajame dokumente po dviejų vyskupų asamblėjų.

Vis kreipiamės į šv. Juozapą, darbininkų globėją, žinomą kaip staliaų, galimai ir buvusį prie romėnų kelio statybos Galilėjoje. Juk ir Jėzų apibūdina: Ar čia ne staliaus sūnus? Toks pat darbininkas kaip mes, Dievo duotomis rankomis ir širdimis – gyventi ir sugyventi visų labui.

Mieli Artumos bičiuliai ir skaitytojai, popiežiui Pranciškui iškeliavus į Tėvo namus, pagalvojome, kad geriausia pagarba ir padėka jam būtų... labiau, ar iš naujo įsiklausyti į jo žodžius, pasakytus mums Lietuvoje 2018-aisiais – jo apsilankymo metu. Tad siūlome ir jums prisiminti tuos jo tekstus ir mūsų bandymą juos perskaityti, išgirsti, įsiklausyti ir jais gyventi. Šiame pokalbyje, publikuotame 2019 m. gruodžio Artumoje, kalbamės su jėzuitais, turėjausiais šeimišką susitikimą su popiežiumi.

Mieli Artumos bičiuliai ir skaitytojai, popiežiui Pranciškui iškeliavus į Tėvo namus, pagalvojome, kad geriausia pagarba ir padėka jam būtų... labiau, ar iš naujo įsiklausyti į jo žodžius, pasakytus mums Lietuvoje 2018-aisiais – jo apsilankymo metu. Tad siūlome ir jums prisiminti tuos jo tekstus ir mūsų bandymą juos perskaityti, išgirsti, įsiklausyti ir jais gyventi. 2019 m. rugsėjo Artumoje kalbinome tuomet dar arkivyskupą Sigitą Tamkevičių, prisimindami popiežiaus maldą prie paminklo okupacijų ir laisvės aukoms atminti ir apsilankymą buvusiame KGB kalėjime.

Mieli Artumos bičiuliai ir skaitytojai, popiežiui Pranciškui iškeliavus į Tėvo namus, pagalvojome, kad geriausia pagarba ir padėka jam būtų... labiau, ar iš naujo įsiklausyti į jo žodžius, pasakytus mums Lietuvoje 2018-aisiais – jo apsilankymo metu. Tad siūlome ir jums prisiminti tuos jo tekstus ir mūsų bandymą juos perskaityti, išgirsti, įsiklausyti ir jais gyventi. Šiame pokalbyje, publikuotame 2019 m. liepos–rugpjūčio Artumoje, aptariame ilgiausią ir dėl to, spėjama, svarbiausią popiežiaus Pranciškaus kalbą Baltijos šalių kunigams, seminaristams ir vienuoliams.