Herojiški tikėjimo ir žmogaus laisvės gynimo pavyzdžiai okupacijų metais, matyt, yra patvirtinimas, kad ir tas Dievo duotas trumpas laisvo veikimo bei kūrybos laikas 1926–1940 m. nebuvo iššvaistytas veltui ir davė vaisių.  

Šiandien Krikščioniškuosius gimdymo namusrenkasi ne tik kauniečiai, bet šeimos iš tolimiausių Lietuvos kampelių. Šiuose namuose kuriama gimdyvei ir naujagimiui iš tiesų palanki aplinka, labiau primenanti namus nei ligoninę, šeimą supa itin profesionalūs savo srities specialistai, komandoje vieningai dirbantys su šalia esančiais šeimos nariais, dulomis, atsižvelgdami į kiekvienos šeimos poreikius, prašymus. Tad kaip visa tai gimė, augo, tvėrė, Artumoje kalbinu pirmąjį po sovietmečio nepriklausomai išrinktą šių gimdymo namų vadovą gydytoją Kęstutį Stankarą.

Prieš kelias savaites lankiausi tėvų marijonų generaliniuose namuose Romoje. Porai valandų suspėjau įšokti į archyvą. Ir vėl, kaip prieš daugybę metų, man tiesiog atidarė duris. Be jokių apribojimų. Suprantama, tėvo Jurgio rinkiniuose puoliau ieškoti to, kas šiuo metu aktualiausia – Acta Visitatoris Appostolicus in Lituania...

Prieš 100 metų, 1926 m. balandžio 4 d., popiežius Pijus XI paskelbė apie Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimą. Siūlome paskaityti prieš dešimtmetį Artumoje publikuotą istoriko Arūno Streikaus tekstą.

Gailestingumo žinia vis labiau skverbiasi į pasaulį. Artėjant Dievo Gailestingumo sekmadieniui, atlaidams ir Vilniuje vyksiančiam Pasauliniam Apaštaliniam Gailestingumo kongresui, į Artumos klausimus atsako šios šventovės bendruomenė

Guodžiančios patirtys rodo, kad norint veiksmingai saugoti psichinę ir fizinę dvasininkų sveikatą esminę reikšmę turi santykis su Dievu, taip pat ir žmogiškieji ryšiai, priklausymas bendruomenėms, tarpusavio ryšys ir ryšys su atvira, platesne Bažnyčia. Todėl ir palydime kunigus savo malda.

 Kas nėra geriau asmeniškai pažinęs Kristaus žinios, neretai sako: „Mane blogai nuteikia tie baisūs vaizdai (Kryžiaus kelio ir kitų meno kūrinių, vaizduojančių Kristaus kančią), kurie aukština kančią, man daug labiau patinka pažiūrėti į švelniai besišypsančią Budos statulėlę.“ „O mane įkvepia“, – galiu pasakyti aš.