Saulėtą gegužės savaitę po Romos dangumi susitiko visų šalių Vyskupų konferencijų atstovai, besidarbuojantys jaunimo sielovadoje. Tarptautiniame jaunimo pastoracijos kongrese – ir pagyrimai, ir kritika, ir nauji metodai, ir aktualijos. Dėmesio centre – tiesioginis Bažnyčios darbuotojų pokalbis su popiežiumi Pranciškumi. Štai, imkite ir skaitykite. Ciao!

Evangelijoje pagal Matą (22, 37–40) Jėzus, atsakydamas į klausimą apie didžiausią Dievo Įsakymą, sujungia du į vieną: pirmąjį Didįjį įsakymą „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir visu protu“ ir antrąjį, panašų į jį – „Mylėk savo artimą kaip save patį“, sakydamas, kad „šitais dviem remiasi visas Įstatymas ir Pranašai“. Tuo Jis suteikia artimo meilei kitą turinį... O tai reiškia ir savęs meilei, tarsi primindamas mums, kad reikia pirmiausia save mylėti. Tad kas gi tas mano artimas Jėzaus akimis?

Senėjimu galime pavadinti laiką, kai vis mažiau galiu ir daugiau negaliu... Tačiau šis procesas yra didelė dovana žmogui, galinti atnešti gausių vaisių visiems.

Galia yra vienas iš bazinių žmogaus poreikių. Kad galėtų veikti gyvenime, žmogus turi jaustis pakankamai stiprus bei reikšmingas socialiniu, psichologiniu ar asmenybiniu atžvilgiu. Kurti sau ir bendruomenei naudingą gyvenimą įgalina nuostata: „Aš esu gana reikšmingas, man viskas gerai, todėl esu vertas gyventi.“

Pirmas – čia esu kaip eilinė katalikė. Tai, ką noriu pasakyti, nėra ekspertinės įžvalgos ir neparemta išsamiais tyrimais. Noriu pasidalyti asmenine patirtimi to laikotarpio, kai Lietuvoje pradėjo kilti pastarieji seksualinio išnaudojimo ir kitokio nederamo elgesio Bažnyčios bendruomenėje atvejai. Tai bus mano patirties, įvairių susitikimų ir pokalbių, kurie vyko neplanuotai, paskatinti pastarųjų įvykių, refleksija. Antras – kalbėdama apie pasitikėjimo atkūrimą noriu pakviesti šią problemą spręsti ne dėl siekio gražiai atrodyti, bet kad atkurtume teisingumą ir sukurtume saugią aplinką visiems.

„Mano drąsa atsiliepti į pašaukimą kyla iš to, kad esu mylimas!“ – sako kunigas Linas Braukyla, vienas iš keturių diakonų, kuriems šį balandį Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas suteikė kunigystės šventimus. Tad Vilniaus Šv. Kryžiaus (Kalvarijų) bažnyčios parapijietė Inesa Vaitkūnaitė jaunąjį vikarą kalbina apie jo džiaugsmus, pašaukimą, kunigystę ir... skausmus: „Mane gniuždo, kai kunigams klijuojama pedofilo etiketė“, – atvirai pripažįsta jis.

Koks galėtų ir turėtų būti mūsų poilsis, kad atsigaivintume, sustiprintume ne tik kūną, bet ir tikėjimą, atrastume gyvenimo džiaugsmą? Palaimintasis Jurgis Matulaitis turi mums ką pasakyti.