Apie tai, kas svarbu gyvenantiems Dievo ir žmonių artumoje
Kuo tampa vieta, kai prie jos prisiliečia šventumas? Ar sakralumas gali turėti galiojimo laiką? Juk stebuklai nepavaldūs laikui, todėl kiek mus šiandien paliečia įvykiai, datuojami, pvz., dar XVII a.? Šiuos klausimus kelia, taip pat ir pateikia atsakymus maža vietovė Raseinių rajone, didinga savo šventove – Šiluva.
Birželio 15-ąją Pasauliečių, šeimos ir gyvybės dikasterija paskelbė dokumentą Santuokinio gyvenimo katechumeninio kelio gairės. Užsienio spaudoje mirga ir pozityvūs, ir kritiški šių rengimo santuokai gairių vertinimai. Juos reziumuoja italų teologo tėvo Alberto Maggi nuomonė, kad atmesdamas ikisantuokinius intymius santykius šis Bažnyčios dokumentas „žengia atgal“. Reikalinga labiau įsiklausyti į dabartinę „jaunų žmonių gyvenimo realybę“.
Rugsėjo intencija : „Melskimės, kad visų pasaulio šalių įstatymais būtų panaikinta mirties bausmė, žeidžianti žmogaus asmens kilnumą.“
Popiežiaus intencija pristato Tėvas Antanas Saulaitis SJ.
Sinodinis kelias atvėrė taip reikalingos diskusijos Bažnyčioje perspektyvą. Diskusijos, kuri kyla iš nuoširdžios pagarbos pašnekovui, ir tęsiasi, jei suvokiame, kad pašnekesys abipusiškai praturtina, ugdo Bažnyčią ir duoda išganingų vaisių.
Baigėsi pirmasis Sinodinio kelio etapas, tad įdomu, ką Šventoji Dvasia „prišnekėjo“ pašvęstojo gyvenimo bendruomenėms? Artuma kalbina seserį Gintautę Giedrimaitę CC, Lietuvos moterų vienuolijų aukštesniųjų vyresniųjų konferencijos (LMVAVK) pirmininkę, seserį Virginiją Bandzevičiūtę SF, Pašvęstųjų sinodinės komandos koordinatorę, ir tėvą Aldoną Gudaitį SJ, Lietuvos vyrų vienuolijų vyresniųjų konferencijos (LVVVK) tarybos narį.
Įpusėjus vasarai ir tęsiant popiežiaus Pranciškaus kvietimą Bažnyčiai keliauti sinodiškai, Artumos vyriausiasis redaktorius kalbina dailininką ir žurnalistą Vaidotą Žuką.
„Šeimos metai Lietuvoje nesuskambėjo!“ – atvirai pasiguodė vienas ganytojas, apžvelgiant popiežiaus paskelbtus Šeimos-Amoris Laetitia metus. O juk Pranciškus norėjo, kad meilės džiaugsmo žinia pasiektų kiekvieną šeimą... Tad arba popiežius Pranciškus – per didelis svajotojas, arba tai neįmanoma, arba mes kažką praleidome?.. O gal tiesiog atrodė, kad „neskambėjo“, nes visa stengtasi kreipti į šeimų pastoraciją, kuri nėra skambus dalykas... Nors pastoracijos kryptis gera, bet kodėl ji prieinama tik nedideliam ratui žmonių, net ir tikinčių?..