Autizmas – tai neurobiologinis ypatumas, paveikiantis raidos procesus bei lemiantis asmens supančio pasaulio suvokimą. Dažnai ir ypač gyvenimo pradžioje autizmas paveikia santykį su supančiu pasauliu, jutimines patirtis, mokėjimą kurti santykius, vaiko elgesį ir gebėjimus. Tai iššūkis šeimai, ypač visuomenėje, kurioje tėvų sėkmė matuojama „geru“ vaiko elgesiu ir pasiekimais. Įprastai pradžioje įtampą atspindi tėvų klausimai: „Ką darau ne taip? Kodėl kitiems tėvams pavyksta susikalbėti su vaiku, su juo žaisti, lavintis? Ko nemoku?“ Tada į gyvenimą įžengia vaiko apibūdinimas: kitoks. Diagnozė, orientuota į tai, ko vaikas negeba, kas sutrikę, lemia sunkias emocines patirtis. Kad suprastume šeimas, auginančias autistiškus vaikus, svarbu pamąstyti apie šeimos emocinį kelią. Savo patirtimi dalijasi Manto mama.

Vasario intencija: „Už moteris – smurto aukas, kad visuomenė jas apgintų, o jų kančios būtų išgirstos ir pripažintos.“

Nauji metai!.. O gyvenimas – senas? Kur, kokie esame, ką išgyvename šiandien? Ką atskleidžia šių dienų sunkumai ir krizės? O kur mūsų viltys ir galimybės?Apie tai redakcijos pokalbyje dalyvauja Artumos artimiausieji: ištikima talkininkė dr. Irena Eglė LAUMENSKAITĖ, Lietuvos šeimos centro direktorė Vijoleta VITKAUSKIENĖ, Carito vadovai Deimantė BUKEIKAITĖ ir Arūnas KUČIKAS, Kauno arkivyskupijos Katechetikos centro vadovas Artūras LUKAŠEVIČIUS ir du kunigai – Algirdas AKELAITIS, kaimo parapijų klebonas bei Šventojo Rašto dėstytojas, ir Artūras KAZLAUSKAS – liturgijos žinovas bei Artumos kapelionas; pokalbį veda vyriausiasis redaktorius diakonas Darius CHMIELIAUSKAS.

Į šį didžiausią Dievo ieškojimo nuotykį mus pakvietė popiežius Pranciškus 2019 metų rugsėjo 30 d., apaštališkuoju laišku Aperuit illis trečiąjį eilinį metų sekmadienį paskelbdamas Dievo Žodžio sekmadieniu ir pradėdamas Šventojo Rašto vertėjui šv. Jeronimui skirtus metus (jo 1600 mirties metinių proga). Šventasis Tėvas kviečia ir ragina švęsti, apmąstyti ir puoselėti Dievo žodį, linkėdamas tikintiesiems, kad nepritrūktų mūsų gyvenime lemiamo ryšio su Gyvuoju Žodžiu, atsimenant šv. Jeronimo įspėjimą: „Kas nėra susipažinęs su Šventuoju Raštu, tas nepažįsta Kristaus.“ O šv. Viktoras Hugonas yra pasakęs: „Visas Šventasis Raštas yra tik viena knyga, o toji knyga yra Kristus, nes visas dieviškasis Raštas kalba apie Kristų ir <...> išsipildo Kristuje“(KBK, 134).

Apie šių laikų didžiąsias pasaulio problemas ir reiškinius žiniasklaidos kanalais pateikiama įspūdinga įvairiaspalvių pasiūlymų paletė. Tačiau sumanęs pasinaudoti šia žavia įvairove savo nuomonei susidaryti, rimtiems gyvenimo pasirinkimams bei sprendimams priimti tuoj pat susidursi su su galybe klausimų: kuris balsas bendrame triukšme iš tiesų vertas dėmesio?.. Kad primintų šią rimtų apsisprendimų galimybę, Šventojo Tėvo paskelbė Laudato si’ metus nuo 2020-ųjų gegužės iki 2021-ųjų gegužės. Štai kodėl 2015 metais popiežiaus Pranciškaus paskelbtą encikliką Laudato si’ apie rūpinimąsi bendraisiais namais dabar turėtume vėl (o gal pagaliau?!) ir mes atrasti.

Krikščioniškoje aplinkoje dažnai tenka išgirsti nuostatą, kad krikščioniškose ar katalikiškose šeimose smurto nebūna, arba jei ir būna, tai labai retai ir galbūt – ne visai katalikiškose...

Netikėta naujiena! Popiežius Pranciškus vėl visus nustebino 2020-ųjų gruodžio 8-ąją paskelbęs Švento Juozapo metus, kurie tęsis iki š. m. gruodžio 8-osios. Sukanka 150 metų, kai Juozapas buvo paskelbtas Visuotinės Bažnyčios globėju. Kaži, ar tik šios sukaktis paskatino mūsų Pranciškų? Kaži, ar daugelis Juozapą priskirdavome prie svarbiausių mūsų tikėjimo asmenų?..