Tu parodysi man taką, kuris veda į gyvenimą. Tavo Artume – džiaugsmo pilnatvė, Tavo dešinėje – amžina linksmybė. (Ps 16, 11)
Sekmadienį prieš šv. Mišias savo šešiamečiui padaviau medinę dėžutę su užrašu: „Šventų Mišių dėžutė“. Atvėrę ją, trumpai kartu aptarėme dėžutės turinį. „Stebėk kunigą ir dėliok tai, kas vyks prie altoriaus“, – pasakiau sūnui. Mano nuostabai, vaikas iškart suprato, ką reikia daryti su visais dėžutėje esančiais daikteliais. Per Mišias, aktyviai stebėdamas įvykius prie altoriaus, sūnus juos atkartojo savo nepaprastoje dėžutėje.
Broliai dvyniai kunigai jėzuitai Aldonas ir Algis GUDAIČIAI ne tik patys ieškojo ir atpažino savąjį pašaukimą, bet ir palydėdami padeda jį atpažinti kitiems. „Savo pirminį pašaukimą – būti žmogumi, Dievo sukurtu ir mylimu – visi išgyvename“, – ramina jie tuos, kurie nesijaučia tikri dėl savojo pašaukimo.
Abraomo pašaukimo istorijoje kiekvienas žmogus galėtų atpažinti save, nes čia išreikštos visos pašaukimo formos. Šio mūsų tikėjimo protėvio pašaukimas vėlyvas. Pažvelgę į Pradžios knygos 12 skyrių, matome, kad jo istorija iš tiesų prasideda ne gimimu, bet asmeniniu susitikimu su Dievu.
Johannas Wolfgangas Goethe – viena ryškiausių Apšvietos epochos figūrų, iškilus poetas, prozininkas, dramaturgas. Savo literatūrine kūryba labiausiai ir geriausiai žinomas pasaulyje, nors pats ją laikė antraeile, beveik hobiu. Kur kas labiau vertino savąją mokslinę ir diplomatinę veiklą. O mokslininkas buvo itin plataus spektro. Be to, filosofas ir puikus politikas.
Biblijoje vien tik Dievas yra šventas (hebr. kadôš). Žmonės, daiktai, dienos ir kita savo šventumą (hebr. kodeš) gauna tiktai iš Dievo. Šie du biblinės teologijos teiginiai apie Dievo ir žmonių šventumą yra pagrindiniai ir patys svarbiausi.
Jubiliejiniai metai, Lietuvos Respublikos šimtmetis prabėgo. Jie atnešė labai džiugių momentų: pradėjome juos pakylėti, sulaukėme ypatingų svečių, klausėmės išmintingų ir įkvepiančių Šventojo Tėvo žodžių, išgyvenome tikro susitelkimo ir pergalės akimirkų laidodami išniekintų didvyrių kūnus, laukusius iškilmių ne vieną dešimtmetį.
Per Paskutinę vakarienę Jėzus meldėsi: „Tegul visi bus viena! Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs“ (Jn 17, 21). Bažnyčios visada meldėsi už Kristaus mokinių vienybę. Bet atskirai.