Eikime į jo Artumą su padėka, iš džiaugsmo traukime šlovės giesmes! (Ps 95, 2)
„Mes buvome ne tik netikintys, bet apskritai skeptiški tikėjimo klausimais, nes mums ir taip neblogai sekėsi. Gyvenome aktyvų gyvenimą, turėjome įdomius darbus, būrį linksmų draugų ir adrenalino prisotintą poilsį. Bet vieną dieną viskas pasikeitė. Tai nutiko taip netikėtai, kad niekaip kitaip negalime pavadinti to, kaip Dievo įsiveržimu į mūsų šeimos gyvenimą“, – Artumai atvirauja Diana ir Aidas ADOMAIČIAI.
Ne taip seniai adventui, dabar gavėniai mums primenama, kaip svarbu krikščioniui susitelkti vidinėje tyloje krypčiai, nuosprendžiams ir ryžtui, kad malda yra ne mūsų žodžių daugybė, o pokalbis su Dievu, tokia tyla, kai girdime, klausomės ar skaitome Šventąjį Raštą, ar prisiglaudę prie Mylimojo nurimstame. Tokią tylą, kad ir sūkurių triukšme, liudija mums pažįstamų drąsių, kūrybingų, ištvermingų žmonių gyvenimai.
Gimdymo namuose klausimais kalbėti nenustoja nei politikai, nei gydytojai, nei mes. Mums tai yra aktualu: tai mūsų patirtis, išgyvenimai, galbūt ir mūsų vaikų ateitis. Kalbėti nenutyla ir žiniasklaida. Tik joje matome keistokus dalykus.
„Dangiškoji Valdovė, Guodėja, Tiesos Dvasia, visur esanti ir visa pripildanti, malonių lobyne ir gyvybės Davėja, ateik ir įsikurk mumyse, apvalyk mus nuo visokio blogio ir išgelbėk mūsų sielas, o Maloningoji“ (Bizantijos liturgija. Sekminių didieji mišparai).
Kristus yra vyras, tikras vyras, savas. Dievas atsiuntė Jį mums kaip savo Sūnų, tai yra vyrą – ne kaip dukterį, moterį. Tam, kam Jis buvo skirtas, reikėjo vyro, ir tik vyras galėjo tai padaryti. Tik mes jį padarėme belyte būtybe, nusaldinome. Kristus yra tobulas vyras, turintis visas vyrui būtinas savybes – na, ir dar tas, kurias gali turėti tik Dievas, pavyzdžiui, daryti stebuklus.
Šiuolaikinio žmogaus ausiai gana keistai skamba popiežių vardai ir jų numeracija. Šis paprotys nėra tik monarchinis reliktas ir savo kilme siekia gilias istorines ir biblines šaknis.
Kodėl pirmieji krikščionys taip garbino šventųjų kankinių kraują? Kodėl ir šiandien nuoširdžiausiai pagerbiami šventųjų kūnai ir puošniuose relikvijoriuose ant altorių išaukštinamos jų kūnų dalelės?