Tęsiame balandžio Artumoje pradėtą pokalbį apie vaikų pornografiją internete. Tema trikdanti, ir apie ją kalbame ne dėl sensacijų, tačiau ieškodami sprendimo ir prevencijos, kad šeimos, auginančios vaikus, būtų apsaugotos nuo seksualinio smurto. Jis, pasirodo, gali mus pasiekti neįtikėtinai lengvai – vos keli spustelėjimai kompiuterio pele, ir ekraną užlieja vaiką gąsdinantys bei traumuojantys vaizdai.

Ši tema gali jus trikdyti. Tikiu, kad esate mylintys ir besirūpinantys savo vaikais tėvai, bet net ir geroje šeimoje gali ištikti patirčių, gyvenimą padalijančių „iki įvykio“ ir „po jo“. Kalbu apie vaikų seksualinį išnaudojimą, šį kartą – apie vaikų pornografiją interneto erdvėje.

Šiais metais dėkojame Dievui minėdami 10-metį, kai Lietuvą aplankė šventosios Kūdikėlio Jėzaus Teresės relikvijos. 2007 metais nuo gegužės 18 d. iki liepos 1 d. susitikti su šventąja galėjo didmiesčių ir kaimelių gyventojai, kalėjimų, vienuolynų, seminarijų bendruomenės ir lankytojai. Ji keliavo miestų gatvėmis ir vasaros pievų takeliais, jos rožių lietus nuplovė ir atgaivino ne vieną sielą, uždegė troškimu siekti šventumo kasdieniame gyvenime atliekant paprasčiausius darbelius.

Vos pranešus, kad Dievo tarnas arkivyskupas Teofilius Matulionis šiemet bus skelbiamas palaimintuoju, jausdami, jog per mažai apie jį žinome ar ir visai nieko nežinome, suskubome susipažinti su jo gyvenimu, mintimis, darbais. Įdomu ir tai, koks arkivyskupas Matulionis buvo privačiame gyvenime. Apie tai klausiame jo sūnėną – architektą dr. Teofilių Baltazarą Mindaugą MATULIONĮ.

Velykų rytas daug kam primena triskart aplink bažnyčią einamą procesiją, varpų gaudesį, pakilią giesmių nuotaiką... Džiaugsmas kyla iš evangelinės žinios apie prisikėlusį Kristų ir apaštalų susitikimus su Prisikėlusiuoju. Velykos tikrai yra džiaugsmingos, bet nebūna Velykų be Didžiojo penktadienio – Jėzaus mirties – ir be Didžiojo šeštadienio – Dievo tylos – dienos. Per tai einame į Prisikėlimą. O kaip jaučiasi žmonės, kurie Prisikėlimą švenčia jausdami mirties alsavimą?

Kovo mėnesį Lietuvos katalikai prisimena savo dangiškąjį globėją šv. Kazimierą, kurio gyvenimo devizas – geriau mirti, negu nusidėti kviečia į naujus apmąstymus. Juo labiau kad Šv. Kazimiero liturginė minėjimo diena tapo išskirtinė garbingojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio gyvenime. 1900 m. kovo 4 d. Peterburge vysk. Antonis Karolis Niedziałkowskis kiek paankstintai silpnos sveikatos seminaristui Teofiliui suteikė kunigystės šventimus. Skubėta, nes mieste, siaučiant džiovai, sušlubavusi Teofiliaus sveikata nežadėjo nieko gero.

Skubu su Jumis pasidžiaugti mūsų laukiančiu ypatingu įvykiu Bažnyčios gyvenime. Šiemet turėsime išskirtinę progą dalyvauti garbingojo Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio paskelbimo palaimintuoju iškilmėse, kurios tikrai ne už kalnų. Taigi šįkart pravėrę „Kalbos skrynelę“, galėsite susipažinti su šios švelnios širdies ir tvirto tikėjimo asmenybės vardo ir pavardės kilme. Bet pirmiausia šiek tiek istorijos, iš kur ir kada radosi mūsų pavardės.