Gruodžio Artumoje pradėjome kalbinti mūsų redkolegijos narius apie tai, kaip jie mato mūsų žurnalo ir apskritai katalikiškos žiniasklaidos misiją šiandienos Lietuvoje, tad šiame numeryje tęsiame; juolab kad sausį švenčiame ir žurnalistų dangiškojo globėjo šv. Pranciškaus Salezo liturginę šventę, per kurią popiežiai paprastai paskelbia laišką, skirtą tų metų Pasaulinei visuomenės komunikavimo dienai (beje, įvestai paties Vatikano II Susirinkimo tėvų valia).

Popiežius Pranciškus, kviesdamas rengtis 2025 metų jubiliejui, pasiūlė studijuoti keturias Vatikano II Susirinkimo konstitucijas. Ir, aišku, svarstyti apie jų įgyvendinimą. Nors jų studijų metai formaliai ką tik baigėsi, sausį švenčiamas Dievo Žodžio sekmadienis yra gera proga apmąstyti jam skirtą Susirinkimo dokumentą. Džiaugiamės galėdami Artumos skaitytojams pasiūlyti popiežiaus namų pamokslininko kardinolo Raniero Cantalamessos OFM. Cap konferenciją (Gavėnia, 2016 02 26).

2023-ieji buvo daug džiaugsmingesni nei 2022-ieji, bet vienodai, jei ne labiau, svarbūs istorijai. Išmestųjų kunigų grąžinimas, Konstantinopolio patriarcho vizitas Lietuvoje, parapijų tinklo kūrimasis, naujų dvasininkų prisijungimas – visa tai įvyko labai greitai ir netikėtai.

Svarstymus apie katalikų žiniasklaidą nūdienos kontekste pradedame pakalbindami kardinolą Sigitą Tamkevičių SJ – ne tik LKB kronikos steigėją ir redaktorių, kentėjusį už savo veiklą ir lagerius, bet mums dar labai brangų todėl, kad jis buvo ir prie Artumospirmtako – žurnalo Caritasištakų, aktyvus jo redkolegijos narys, nuolat padėjęs, palaikęs mūsų mėnraštį. Kardinolas, neseniai minėjęs 85-metį, daugiau nei 60 metų būdamas kunigu bei vyskupu, tarnauja Bažnyčioje, kurioje yra matęs visko.

LR Seimo įsteigta Laisvės premija, kasmet įteikiama asmeniui, nusipelniusiam laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms, 2023 m. skirta Petrui Plumpai, Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos leidėjui, pogrindinės spaudos platintojui, žmogaus teisių sovietinėje sistemoje gynėjui. Pridėjusiam ranką ir prie mūsų ištakų – Carito žurnalo kūrimo.

Naktį prieš mirtį Jėzus meldėsi Tėvui: „Kad jie būtų viena kaip ir mes“ (Jn 17, 11). Tačiau nuo pat pradžių, beveik kiekviename Naujojo Testamento tekste, matome mokinius susiskaldžiusius, besiginčijančius, vienas kitą atskiriančius nuo bendruomenės. Susirinkome į Sinodą, nes ir esame susiskaldę, Bažnyčia tokia visada buvo, bet tikimės ir meldžiamės už širdies bei proto vienybę. Kristaus Kūnas turėtų įkūnyti tą pažadėtą Jėzaus taiką, kurios taip trokšta pasaulis.

Į taip pavadintą diskusiją Kauno arkivyskupijos Caritas pakvietė praėjusių metų pabaigoje. „Pats žmogus yra žinia. Svarbiau ne tai, ką darau ar kalbu, o kas esu“, – taip laikyseną skleidžiant Carito žinią apibūdino arkivyskupas Kęstutis Kėvalas. „Būti vargstančiųjų balsu ar atsisakyti šios Carito misijos, nes „geri darbai daromi tyliai“? Kas padeda ir trukdo skleisti Carito žinią?“ Apie tai diskusijoje kalbėjo Lietuvos Carito komunikacijos koordinatorė Ieva Urbonaitė, Artumos redaktorius diakonas Darius Chmieliauskas. Pokalbį moderavo Milita Žičkutė-Lindžienė, Kauno Carito vadovo pavaduotoja. Artumos skaitytojų dėmesiui – įžvalgos iš pirmosios diskusijos dalies.