Ilgai laukta ir kruopščiai rengta popiežiaus Pranciškaus Romos kurijos reforma, kuria siekiama atgauti pasitikėjimą Bažnyčia, yra tiesioginis atsakas į Bažnyčios krizes, remiantis Vatikano II Susirinkimo nuostatomis. Naujoji Romos kurijos konstitucija, pavadinta Praedicate evangelium – „Skelbkite Evangeliją“, po beveik devynerių metų darbo pagaliau paskelbta kovo 19-ąją, per Šventąjį Juozapą, o įsigalioja dabar, birželio 5-ąją – per Sekmines. Kaip šios datos parinktos tikrai neatsitiktinai, taip ir pats laikmetis, kuomet Šventasis Tėvas pakvietė visą Bažnyčią keliauti Sinodiniu keliu.

Sukrėsti nežmoniško rusų kariuomenės elgesio Ukrainoje, su siaubu klausiame: kaip tai įmanoma? Ukrainoje vyksta tokie žiaurūs dalykai, kokių Europa nematė nuo Antrojo pasaulinio karo ir manė, kad jau niekada nebepamatys, nes visi tarptautiniai susitarimai yra uždraudę sunkiosios ginkluotės naudojimą prieš civilius. Bet štai vėl matome žiaurumus, kuriems apsakyti net nėra žodžių. Iš kur kyla toks nežmoniškas žiaurumas, kas nulemia tokį žmonių elgesį? Ukrainos politologai sako, kad Rusija jų šalies nelaiko tokia valstybe, kuri turi teisę egzistuoti atskirai nuo Rusijos. Po Bučos žudynių atrodo, kad jie ir pačių ukrainiečių nelaiko žmonėmis, kuriuos reikėtų suprasti, gailėtis ar apskritai leisti jiems gyventi. Tad kodėl rusų kareiviai taip elgiasi?

Ne kiekvienas Vilniuje, kildamas gatve nuo Rotušės link žymiųjų Aušros Vartų, žino, kad pakeliui – ukrainiečių Švenčiausiosios Trejybės graikų apeigų katalikų (unitų) bažnyčia. Ją 1514 m. pastatė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis etmonas Konstantinas Ostrogiškis kaip padėką Dievui už pergalę prie Oršos prieš Maskvos kariuomenę, o šiandien čia pagalbos ateina nuo karo bėgantys ukrainiečiai, taip pat ir jiems padėti norintys lietuviai. Bažnyčioje tarnauja Šv. Juozapato bazilijonų ordino vienuoliai, su kurių vyresniuoju (igumenu) kunigu Mikolajumi Ruslanu Kozelkivskiu OSBM pakalbėjome, ką mena Švenčiausiosios Trejybės parapija ir kuo ji gyvena šiandien.

Šeima tebėra visuomenės ir valstybės pagrindas. Jei kam kyla abejonė, pastaraisiais metais galėjo tuo įsitikinti praktiškai. Ištikus krizėms, viskas laikosi šeimos dėka: Covid-19 pandemijos metu pagrindinis krūvis teko šeimoms. Būtent jos mokė, gydė, slaugė daugumą sergančiųjų, nes tik nedidelė dalis iš susirgusiųjų patekdavo į ligonines. Šeimos rūpinosi savo nariais, aprūpindamos jas viskuo, pradedant medikamentais, maisto produktais ir baigiant kompiuteriais nuotoliniam mokymuisi ir darbui. Atlikti tyrimai parodė, kad pandemijos metu net apie 80 proc. ugdymo naštos teko tėvams ar pačiam vaikui ir tik apie 20 proc. – mokyklai bei mokytojams.

Bendrystė, į kurią Bažnyčia yra pašaukta, suteikia jai sinodiškumo veidą, sako popiežius naujoje Romos kurijos konstitucijoje. Todėl Bažnyčioje „kiekvienas turi ko pasimokyti“ iš abipusio klausymosi. Čia pasitarnauja gebėjimas išklausyti, atjausti ir paguosti nesyk veikia stebuklingai, mažai arba nieko nekainuoja, bet dažnai labai padeda. Klausydami ir išklausydami dalinamės patirtimi, jausmais, nuomonėmis, padedame artimiesiems ar visai svetimiems žmonėms rasti sprendimus, parodome artimo meilę.

Birželio intencija: „Melskimės už viso pasaulio šeimas, kad savo kasdieniame gyvenime jos įkūnytų ir patirtų besąlygišką meilę ir šventumą.“

Vieniša mama prie pietų stalo su savo keturiais pradinukais sūnumis. Atidus jos žvilgsnis meilingai suka ratą, kai vaikai tvarkingai valgo, smagiai kalbasi. Pradžios kukli maldelė duoda toną – pagarba ir padėka. Atsirėmusi į Dievo globą, moteris savo raudą pasisavino tiek, kad nekliudytų šeimai bendrauti, bręsti, „suvirškinti“ augančių berniukų išdaigas, klausimus ir iššūkius.

Švenčiant Šv. Kazimiero iškilmę, Jaunimo sielovados forume Vilniuje kunigas dominikonų brolis Pijus Eglinas OP rekomendavo Bažnyčios lyderiams sugrįžti iš karantino realybės ir užimti tokią poziciją, kuri leistų Dievui veikti. „Dievas neveikia esant netikėjimui. Dievas neveikia ten, kur yra savigaila. Dievas neveikia, kai tu neprisiimi atsakomybės už savo gyvenimą. Dievas neveikia ten, kur visi kalti. Dievas neveikia esant pasyviai pozicijai“, – sakė jis. Kas užtrenkia ir atrakina duris Dievui veikti? Brolis Pijus kalba...