Artėjant Šventojo Juozapo metų pabaigai, skaitytojus kviečiame susitikti su dviem gerais bičiuliais Gediminu Kvedaru ir Robertu Prybyla. Jie pasidalys apie tėvystėje patiriamus džiaugsmus, iššūkius, vyrų rekolekcijas ir... apie šeimos susirinkimų palapinę, kurią galbūt susigundysite pasiūlyti ir savo šeimai. Gediminas neseniai su šeima grįžo gyventi į gimtuosius Biržus, o Robertas, sukūręs šeimą su lietuvaite Elena, prieš šešerius metus atvyko gyventi į Lietuvą iš tolimosios Amerikos. Robertas su Elena augina penkerių, trejų ir beveik vienerių metų amžiaus vaikus, o Gediminas ir Vaida – penkerių ir dvejų.

Kviečiame savo skaitytojus prisiminti ir gal net naujai perskaityti 2014 metais Artumoje spausdintą impresiją, kuri šiuo metu ypač aktuali, kai Sveikatos apsaugos ministerija Lietuvoje siūlo įteisinti surogatinę (pakaitinę) motinystę.

Sinodinė kelionė, kaip ir kiekviena kelionė, turi tikslą. Kaip pažymi popiežius Pranciškus, šioje kelionėje svarbu atpažinti, priimti ir paklusti Šventosios Dvasios vadovavimui, dalyvauti Bažnyčios misijoje per bendrystę su šalia esančiais. Kas gali šiai kelionei trukdyti? Skaitytojus kviečiame susipažinti su vidinėmis ir išorinėmis kliūtimis, kaip jas nugalėti arba jų išvengti, kad kelionė būtų sklandi ir sėkminga.

Šį tekstą paakino parengti daugybė paslaptingų istorijų, kurias saugo nei daug, nei mažai mūsų pažįstamų šeimų. Apie tokius įvykius paprastai niekas nepasakoja. Jie tik kartais iškyla, tarsi angelo plunksna nukrinta ant širdies, ir tada lūpos praveria paslaptį – negimusio vaikelio istoriją.

Prasidedant Sinodui kalbamės su apaštaliniu nuncijum Baltijos šalims Petaru Antunu Rajičiumi, jau trečius metus tarnaujančiu Lietuvoje. Paprašėme pasidalinti savo mintimis apie mūsų šalies katalikams rūpimus klausimus ir esame jam dėkingi už Artumos skaitytojams skirtą dėmesį.

2021 m. spalio 5 d., sulaukęs 95 metų, Marijampolės Švč. Marijos globos namuose iškeliavo pas Viešpatį Vilkaviškio vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC. Tegul jam atminti skirtame tekste skamba jo paties zanavykiškai pasakyti žodžiai iš įvairių interviu.

Šiuos metus keliavome kartu su raidos sutrikimų turinčių vaikų tėvais bei specialistais. Pasidalijimai, išgyventos patirtys – dovana vieni kitiems ir tiems, kuriems šis pasaulis visiškai nežinomas ir nesuprantamas. Juk skaudiname ne iš piktos valios, o iš paprasčiausio neišmanymo. „Iš tiesų vienintelis nenormalus dalykas kito žmogaus akivaizdoje yra manyti, kad viskas čia aišku“, – sako VšĮ „Augu kartu“ vadovė ir specialioji pedagogė Paulina Kuraitienė. Skaitytojus kviečiame dar šiek tiek paėjėti, šį kartą drauge su mama Vėtre ir jos sūneliu Aisčiu.