„Čia ateinantys žmonės, darbuotojai ir savanoriai – kaip viena šeima. Ir kaip šeimoje – čia būna visko: juoko, džiaugsmo, liūdesio, pykčio, bendro darbo ir švenčių“,–tarsi savo credo vis kartoja Rosita Mikėnienė,Kauno arkivyskupijos Carito benamystę ir vienišumą patiriančiųjų dienos centro „Ateik“ vadovė.

Pabėgėlių, migrantų skaičius pasaulyje milijoninis. Ir juos priėmusios šalys, ir pasaulinės įstaigos stengiasi kuo greičiau parūpinti patalpas, gaminti vadovėlius, rasti mokytojų, aprūpinti mokyklas bandelėmis ir kakava, maistu gal du kartus per dieną.

Rytas pirmiausia buvo tamsus, nes jie dar nerado Prisikėlusio Viešpaties. Vakaras tamsus, nes jie dar nėra pripildyti Šventosios Dvasios, gyvojo Prisikėlusio Viešpaties alsavimo. Jėzus išsiveržė iš tuščio kapo. Jie vis dar yra kape – užrakintame kambaryje.

Bažnyčia Jubiliejaus iškilmės tradiciją perėmė iš Dievo tautos – Izraelio tikėjimo kraičio. Todėl norint tinkamai švęsti šią tikėjimo iškilmę, reikia pažinti ne tik dabartines Jubiliejaus tradicijas, bet ir šių Šventųjų metų kilmę, teologines ir istorines Jubiliejaus šaknis.

Atlaidų dovana leidžia mums suvokti, koks beribis yra Dievo gailestingumas.

Mes, lietuviai, per dažnai prie pilno vaišių stalo išgyvename gerų žodžių alkį. Bet iki Kūčių dar yra laiko. Gerai pasiruoškime ir išbandykime šią kartvelišką tradiciją savo giminėje. Jei pavyks, pamatysite, kas bus!

Nuprotėjo tas daktaras. Katalikiškame žurnale šeimai – prieš gyvybę! Kur žiūri redaktorius ir vyskupai? Taip jau yra, kad visą gyvenimą savo pacientams  skiriu daugybę antibiotikų. Antibiotikas paraidžiui iš lotynų kalbos ir verčiamas „prieš gyvybę“.