Jeigu mano profesinė etika yra prasta arba apskritai niekada apie ją nesusimąsčiau, ji daro įtaką ne vien mano veiklos kokybei, bet ir tiems žmonėms, kuriems su manimi tenka dirbti, komunikuoti, bendradarbiauti. Apie šią aktualią temą ryžtuosi kalbėti, kadangi manau, jog krikščionys šioje srityje turėtų siekti itin aukštų standartų ir būti pavyzdžiu kitiems. Tačiau svarbiausia – kad darbo ir bendravimo etiką atpažintume ir įtvirtintume kaip vieną iš praktinės artimo meilės formų Bažnyčioje.

Vasario 9-ąją vyko Lietuvių katalikų mokslo akademijos ir Martyno Mažvydo bibliotekos organizuota konferencija Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: atpažinti, apsaugoti, išgyti. Renginio įvadinį pranešimą apie Bažnyčios kovą su piktnaudžiavimu ir realijas pristatė kardinolas Audrys Juozas Bačkis.

2025 metų Jubiliejus pirmuosius žingsnius žengė jau 2022-aisiais. Lurdo Dievo Motinos minėjimo dieną popiežius Pranciškus nusiuntė laišką Popiežiškosios naujosios evangelizacijos tarybos pirmininkui arkivyskupui Rino Fisichellai, kuriam pavedė organizuoti artėjančius Šventuosius metus. Laiške popiežius nubrėžė gaires, apibūdinančias būsimo Jubiliejaus, švenčiamo praėjus 25 metams po 2000-ųjų Didžiojo jubiliejaus, kelionę.

Ne tik mes iš praeities stiprybę semiame, bet ir visi žmonės, visa tikinčiųjų šeimyna – Bažnyčia. Kasmet liturginiame kalendoriuje minime pirmųjų amžių kankinius ir kone mūsų laikais persekiojimo metais kovojusius už tikėjimą, teisingumą, žmonių gyvybes. Skaitydami apie atskirus atvejus, matome, kaip pavyzdžiai įkvepia ir kitus panašiai elgtis, taip susikuriant visai grandinei asmenų, per kelias kartas stojančių už tikėjimą, teisingumą, artimo meilę ir pagarbą.

Stebėdama Bažnyčios gyvenimą ir būdama jo dalimi pastebiu reiškinį, kurį tenka įvardyti gana nebažnytišku žodžiu – neūkiškumas. Neūkiški sprendimai sukuria švaistymą, o švaistymas – stoką. Iššvaistyti galima daug ką ir pačiais įvairiausiais būdais. O būdų įvairovė ir mastai tiesiogiai siejasi su mūsų pareigomis ir atsakomybės laipsniu Bažnyčioje, su mūsų įpročiais ir nuostatomis. Šiame straipsnyje neieškoma „galutinio kaltininko“, bet kviečiama kiekvieną įsivertinti, ar negalėtume tapti kiek sumanesniais mums patikėto turto valdytojais.

Dažnai tikintieji, prašydami palaiminimo, nebūna sąmoningo tikėjimo. Netgi susidaro įspūdis, kad jie nesupranta tikrosios palaiminimo prasmės, jo tikslo ir neturi dvasinio pasirengimo vaisingai jį priimti.

Šiandien prasideda Vilniaus knygų mugė. Ta proga klausėme vaikų ką jie mano apie skaitymą. Kad ir kas ką kalbėtų, – knygos dar turi ateitį!