Pabraukiau du žodžių visai Bažnyčiai skiemenis norėdama atkreipti Tavo, maloningas skaitytojau, akis į jų kirčiavimą. Kodėl jis toks svarbus šiuo atveju? Ogi dėlei to, kad atsiliepdami visai Bažnyčiai pasakome visai ką kitą, nei derėtų. Ir tai nuskamba prastai – toks atliepas visái niekam vertas, nes yra visái kas kita nei įvardis vìsas.

Tikriausiai nerastume žmogaus, kuris nebūtų patyręs įžeidimo ar įskaudinimo. Kiekvienas jau nuo vaikystės nesunkiai prisimintume situacijas, kai buvome sužeisti kito žmogaus neatsargaus žodžio, neapgalvoto poelgio, o kartais tik žvilgsnio ar veido išraiškos. Liūdniausia, kad nemažai kadaise įsiskaudinusių žmonių net po daugelio metų yra įstrigę savo skausme, lyg įsikalinę jame visą gyvenimą. Kodėl taip nutinka ir ar galime iš to išsivaduoti?

Kažkada seniai girdėjau tokį anekdotą. Pas Fiodorą Šaliapiną atėjo žurnalistas pasiteirauti apie tolesnius dainininko planus. Žurnalistą įsileidęs tarnas pasakė, kad Fiodoro Šaliapino nėra namie. Tada žurnalistas paklausė tarną, ar apie tolesnius planus negalįs papasakoti šis. Tarnas mielai sutiko. „Pirmiausiai važiuosime dainuoti į Paryžiaus operą, tada į Milano La Scalą“... – pradėjo jis. Tuo metu iš gretimo kambario pasigirdo sodrus Šaliapino bosas: „Varyk, varyk, Petia, tik nepamiršk ir manęs drauge pasiimti.“

Kaip ir kiekvienais metais, sausio 18–25 d. melsimės už visų krikščionių vienybę. Ekumenizmas, kitaip tariant – vienybės tarp krikščionių siekimas, nuo Vatikano II Susirinkimo tapo tarsi popiežiaus darbotvarkės dalimi, vienas iš prioritetų – kalbant apie Katalikų Bažnyčią, nes protestantų ir ortodoksų pasaulyje ekumenizmo judėjimas yra kiek ankstyvesnis. Tai matėme po Susirinkimo išrinktų popiežių veikloje; ir Pranciškus ne išimtis. Tačiau kiekvienas popiežius yra „išimtis“ savo stiliumi.

Dauguma ne itin religingų Lietuvos žmonių labai miglotai įsivaizduoja natūralų šeimos planavimą (NŠP), dažniausiai – kaip atgyvenusį, neefektyvų, sudėtingą būdą. „Vatikano ruletė“ – neretai palyginama. Ne vienas girdėjome, kaip kažkokia pora taikė NŠP ir jiems nepasisekė. Bet yra porų, aistringai liudijančių, kad NŠP pakeitė jų gyvenimą.

Popiežius paskelbė jubiliejaus metus: „Būna akimirkų, kai esame pašaukiami ypatingiau nukreipti žvilgsnį į gailestingumą ir patys tapti veiksmingais Tėvo veikimo ženklais. Kaip tik todėl paskelbiau Ypatingąjį gailestingumo jubiliejų. Tai turėtų būti Bažnyčiai malonės metas ir padėti padaryti tikinčiųjų liudijimą stipresnį bei veiksmingesnį“ (MV 3), o šių metų „šūkis“ – būti gailestingiems kaip Tėvas.

Mieli skaitytojai, mūsų žurnale šeimai pristatome naują skiltį – „Atsargiai – paAUgliAI“. Vaikai numerio tema samprotauja skiltyje „Vaikai apie...“, „Jaunimo iššūkyje“ jaunimas reiškia savo požiūrį, o tarpinę „grandį“ – paauglius – žurnale retai matėme ir girdėjome. Tikimės, kad nuo šių metų tai pasikeis.