„Visi įsitikinę, kad vienybė būtina, tačiau nesutaria, kaip ji atrodo“, – yra sakęs svarbus ekumenistas vyskupas Paulas-Werneris Scheelex‘as. Krikščioniškųjų konfesijų suartėjimas pastaruoju metu tapo dar sunkesnė užduotis atsiradus naujiems dialogo partneriams, tokiems kaip evangelikalų judėjimai, sekmininkų bendruomenės ir daugybė laisvųjų protestantiškų Bažnyčių. Kad ir kaip būtų, ekumeninės bendruomenės augimą aukščiausio rango Katalikų Bažnyčios atstovas dialogui su kitų konfesijų krikščionimis ir žydais kardinolas Kurtas Kochas vertina kaip sėkmę. Padrąsindamas suartėjimo pastangas, 2022 m. pradžioje Bažnyčios vienybės daktaru popiežius paskelbė šv. Ireniejų iš Liono, tapusį dvasiniu ir teologiniu tiltu tarp Rytų ir Vakarų krikščionių.

2022-ųjų pabaigoje JAV jėzuitų žiniasklaidos grupė America Media, gyvuojanti jau 113 metų, pirmą kartą turėjo galimybę tiesiogiai pakalbinti popiežių Pranciškų jo namuose Vatikane. Ilgame pokalbyje spėta aptarti daugybę aktualių temų, pvz., poliarizaciją Bažnyčioje („Katalikas negali mąstyti arba-arba. Katalikiškumo esmė yra ir-ir“), vyskupų vaidmenį ir jų santykius su Dievo tauta („Jėzus neįsteigė vyskupų konferencijų. Jėzus davė vyskupus ir kiekvienas iš jų yra savo tautos ganytojas“), karštas kovas dėl abortų („Ar tai būtų abortų klausimas, ar kitos problemos, negalima išleisti iš akių sielovadiško žvilgsnio“), Vatikano santykius su Kinija („reikia rūpintis, kad jie būtų geri kinai ir geri krikščionys“), rasizmą („tai netoleruotina nuodėmė prieš Dievą“), seksualinį išnaudojimą, karą Ukrainoje, moterų kunigystę...

Popiežiaus intenciją sausiui pristato tėvas Antanas Saulaitis SJ.

Kaip tampama šventaisiais? Ar šis kelias skirtas kiekvienam? Jei taip, tai kaip mums sekasi judėti šia kryptimi? Roberto ir Maria Anselma Corbella– tėvai ir seneliai – pasakoja apie savo dukras, anūkus. Vienai iš dukrų – Kjarai Korbelai Petrilo (Chiara Corbella Petrillo), apie kurią rašėme 2019 m. vasario Artumoje, – pradėtas beatifikacijos (!) procesas. Kodėl? Nes ji su meile priėmė viską, ką jai atseikėjo gyvenimas. Tai jų liudijimas X Pasauliniame šeimų susitikime.

Ką tik minėjom 60-metį nuo Vatikano II Susirinkimo, kurio įgyvendinimą judina popiežiaus Pranciškaus inicijuotas Sinodinis kelias, pradžios. Net ir praėjus daugiau nei pusei amžiaus, pats popiežius sako, kad įgyvendindami Susirinkimą esame tik pusiaukelėje... Apie tai, o ypač apie Bažnyčios Lietuvoje kelią, kardinolą Audrį Juozą Bačkį kalbina Artumos vyriausiasis redaktorius diakonas Darius Chmieliauskas.

Pažadėjusi svarstyti mūsų Sinodinį kelią negalėjau numanyti, kad tai mane pačią išves į nelengvą kelią, nes iš pirmo žvilgsnio nesudėtinga analizės struktūra (ataskaitoms pasirinktos tos pačios septynios temos) taps klausimu: gal tai tik ataskaita apie ką kalbėjomės, o ne Sinodinė kelionė į bažnytinę bendrystę? Kelias yra tuomet, kai juo einama, bet kyla klausimas, kur einame?

Vargas tylus. Sunkumų patiriantys žmonės nesiafišuoja. Kol išgali, paprastai stengiasi patys juos įveikti. Tačiau, kaip sako Vilkaviškio vyskupijos Carito direktoriaus pavaduotoja Giedrė Volf, net ir sunkiausiose situacijose dažnam gėda prašyti pagalbos. Laimei, artimo vargui neabejingi kaimynai, pažįstami Caritui praneša apie bėdas, kurių neįstengia patys padėti išspręsti.