Prieš apžvelgiant enciklikos Fratelli tutti – apie visuotinę brolybę ir socialinę draugystę, antrąją dalį (154 –287), kurioje Pranciškus tęsia dabartinių pasaulio reiškinių analizę iš brolybės perspektyvos, verta pacituoti vieną išraiškingiausių pirmosios dalies skyrių (92): „Žmogiškos egzistencijos dvasinis didumas yra nulemtas meilės. Ji yra matas galutiniam sprendimui: ar žmogaus gyvenimas buvo geras, ar ne (žr. Deus caritas est, 15). Vis dėlto yra tikinčiųjų, kurie mano, kad didumas susideda iš savo ideologijų primetimo kitiems, tiesos gynimo naudojant prievartą, didelės jėgos parodymo. Mes, tikintieji, turime pripažinti štai ką: pirmoje vietoje yra meilė, niekada negalima rizikuoti meile, didžiausias pavojus yra nemylėti (žr. 1 Kor 13, 1–13).“

Žinia apie nėštumą kartais ištinka netikėtai. Atrodytų, pačiu netinkamiausiu metu, į gyvenimą atnešdama ne džiaugsmą, bet baimę ir sumišimą. Jausmams „paėmus viršų“ ir neradus išeities iš sudėtingos situacijos, kartais priimamas dar sunkesnis sprendimas – nutraukti nėštumą. Aborto patirtimi ir keliu iki jo dalijasi moteris, kuri tai išgyveno visai neseniai.

Kovo Artumoje trumpai pasidalijome labai svarbia žinia, kad Lietuvoje vyksta Mišiolo naujojo leidimo parengimo darbai. Bandydami suprasti ypatingą jo reikšmę mūsų vietinei Bažnyčiai, šį kartą nutarėme labiau pasigilinti į Mišiolo prasmę, raidą, istoriją, iššūkius. Tad apie tai Artumos skaitytojams papasakoti paprašėme reikalą gerai išmanančius: LVK Liturgijos komisijos narį arkivyskupą Lionginą VIRBALĄ SJ, sakramentų liturgijos žinovą kunigą ARTŪRĄ KAZLAUSKĄ, ir kunigą biblistą Algirdą AKELAITĮ; pokalbį veda diakonas DARIUS CHMIELIAUSKAS.

Artėjant pal. Jurgio Matulaičio 150 gimimo metinėms, kviečiame prisiminti komiksą, kurį spausdinome Artumoje dar 2012 m. 

Balandžio intencija: „Melskimės už visus, kurie rizikuoja savo gyvybe kovodami už pagrindines teises prieš diktatūras, autoritarinius režimus ir netgi krizę patiriančiose demokratijose.“

Autizmo spektras ir raidos sutrikimai mūsų visuomenėje vis dar atrodo mįslingi, jei neturime galimybės susidurti su tuo iš arti. Nežinant šių šeimų kasdienybės ir iššūkių, elgesio ypatumų, tampa sudėtinga įtraukti jas į bendruomenes, tokiai šeimai nelengva pačiai tapti bendruomene. Kaip tai galėtų keistis ir kaip kiekvienas galėtume liudyti artimo meilės darbus šiems vaikams ir šeimoms?

Autizmo diagnozė pradeda naują visos šeimos ir artimų žmonių kelionę. Vasario Artumoje susipažinome su šio kelio pradžia, kas vyksta širdyse ir mintyse, mėginant pažinti, priimti ir džiaugtis šeimai dovanotu vaiku. Nors kelias gali būti labai vingiuotas, tikime, kad jis visada įveikiamas, jei tik tėvai yra apsupti palaikymo.