Šios vasaros gauta nepaprasta dovana – susitikimas su Daina ir Tomu Stravinskais, užauginusiais penkiolika sūnų ir vieną dukterį. Tomas juokiasi, jog į dažnai užduodamą klausimą: „Ar turite daug vaikų, nes laukėte mergaitės?“ jo atsakymas: „Ne, ji nėra jauniausias vaikas šeimoje.“ Gausus vaikų būrys byloja apie Dainos ir Tomo apsisprendimą priimti jų tiek, kiek Dievas dovanos.

Rugsėjo intencija : „Melskimės, kad visi drąsiai rinktumės santūrų bei aplinką tausojantį gyvenimo būdą ir džiaugtumės jaunais žmonėmis, kurie drąsiai tam pasiryžta.“

Ką Biblijoje reiškia hebrajiškai be-Šem / le-Šem, o graikiškai eis to Onoma / en to Onomati, ir kodėl mūsiškiu vardañ šių Šventraščio posakių versti negalima? Tęsiame skaitytojams pažadėtus tekstus apie Kryžiaus ženklo tariamą formulę, kuria pradedama ar baigiama kiekviena katalikiška malda.

Nors Tėvo diena jau praūžė, bet šiais ypatingais – Šv. Juozapo ir Šeimos – metais Artumoje toliau kalbiname tėvus apie tėvystės dovanos ypatumus ir patirtis. Keturis vaikusauginantis Antanas Šutas su žmona Egle sako, kad Dievas jį apdovanojo nuostabiais vaikais ir puikia žmona: „Turbūt niekada negalėsiu Jam atsidėkoti, bet stengiuosi šias dovanas vertinti, branginti ir padėti joms artėti prie Dievo.“

Palaimintajam Jurgiui Matulaičiui vos prieš porą mėnesių, balandžio 13-ąją, suėjo 150 metų. Tad jubiliejus puiki proga vėl susitikti tėvą Jurgį ir „prakalbinti“. O gal jo šventume naujai atrasti tai, kas taptų dovana mūsų gyvenimo ir tikėjimo kelionei? Verta pasklaidyti liudijimus ir prisiminimus vieno asmens, kuris susitiko tėvą Jurgį, anuomet vaikščiojantį Lietuvos žeme, ir jau tada atpažino Jo šventumą.

Ar lietuviškoje žegnonėje atsiradę intarpai ir neatitikimai – erezija, ar tik audra vandens stiklinėje? Ar reikia pertvarkų? Siekiant daugiau suprasti ir pažinti, žvelgiame į žegnonės vertimo istoriškumą ir lietuvių kalbos ypatumus.

Žinome, kad mūsų reakcijos į tuos pačius reiškinius gali būti skirtingos. Neretai tik įsivaizduojame, ką kitas jaučia. Kalbant apie empatiją autistiškų asmenų atžvilgiu, nemažai tikimybės, kad prašausime pro šalį, interpretuosime savaip, nebent patys savo kailiu pajusime tokį pasaulį, koks jis rodosi kitam. Tam, kad suprastume, įsiklausykime širdimi į mamos, kuri atrado raktą į savo autistiškos dukrytės pasaulį, liudijimą.