Taigi, mano broliai ir seserys, vadovaukimės tiesos Dvasia. Jei leisimės Jai vadovauti, neabejotinai susiginčysime. Kartais tai bus skaudu. Bus tiesų, su kuriomis nenorėtume susidurti. Tačiau būsime vedami šiek tiek giliau į dieviškosios meilės slėpinį ir patirsime tokį džiaugsmą, kad žmonės mums pavydės, jog esame čia, ir trokš dalyvauti kitoje Sinodo sesijoje!

Paskutinį balandžio sekmadienį Bažnyčia mūsų šalyje švenčia Pasaulinę gyvybės dieną neabejotinai ir dėl to, kad tuo metu gamta tiesiog sprogsta gyvybe, pražysta visu savo vaisingumo grožiu! Tačiau kartu žinome, kad daugybė šeimų tebepatiria baisų nevaisingumo išbandymą... Tad neišleisdami to iš akių, Artumos skaitytojams siūlome pokalbį su projekto „Atkurti ir išsaugoti“ kūrėjais, kurie kviečia susipažinti su nevaisingumą sukeliančių susirgimų gydymo galimybėmis, paremtomis natūralia prokreacine technologija

Riba sveikatos sistemoje tarp nuodėmės, teisės ir pareigos labai slidi. O moralinės teologijos ir medicinos etikos autoritetų balselis čia menkai girdimas.

Mažos patirtys ir pagarba gyvybei padeda vėliau rūpintis didesniais klausimais, tokiais kaip Žemės globa, išteklių panaudojimas, klimatas, šiukšlės, vanduo, ir daugybe kitų, žmonijai būtinų ir susijusių su visų bendrų namų dėkinga globa ir puoselėjimu...

Tradiciškai kritikos Bažnyčiai netrūksta tiek jos viduje, tiek išorėje. Jeigu šis faktas liūdina, galiu paguosti, jog statistiškai neįmanoma, kad daugiau nei milijardą narių turinti bendruomenė galėtų jos išvengti. Atitinkamai neįmanoma, jog daugiau nei milijardą narių turinti bendruomenė nieko niekada neprisidirbs ir nesukurs teisėto pagrindo kritikai. Vis dėlto šį kartą pokalbio kviečiu tuos, kurie mano, jog kritikos Bažnyčioje turėtų būti žymiai daugiau ir garsesnės.

Šios kolekcijos atsiradimas nebuvo racionalus, sugalvotas procesas – labiau išprovokuotas ir nulemtas aplinkybių...

Pasitikdami Carito atkūrimo Lietuvoje 35-erių metų sukaktį, pasikalbėti pakvietėme vieną iš nuolatinių Carito palaikytojų, Lietuvos socialinių mokslų centro direktorių, ekonomistą, sociologą, Vilniaus universiteto profesorių Boguslavą Gruževskį.