Per Pasaulines jaunimo dienas Krokuvoje popiežius Pranciškus susitiko su Lenkijos vyskupais. Susitikimo metu buvo paklaustas, kokių priemonių Bažnyčia turėtų imtis, kad sėkmingai atsilaikytų prieš sekuliarizaciją. Popiežiaus atsakymas buvo netikėtas: „Aš manau, kad šiame labai sekuliarizuotame pasaulyje mums gresia ir kitas pavojus – gnostinis dvasingumas. Dabartinė sekuliarizacija sudaro sąlygas gnostiniam dvasingumui augti. Atsiminkime, kad tai buvo pirmoji erezija Bažnyčios istorijoje – subjektyvus dvasingumas, be Kristaus. Manau, kad rimčiausia sekuliarizacijos sukelta problema yra Kristaus pašalinimas.“

Vos apskriejus žiniai, jog popiežius Pranciškus įgaliojo Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektą kardinolą Angelo Amato paskelbti dekretą, pripažįstantį Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio kankinystę, pasirodė pranešimų apie greit įvyksiantį arkivyskupo Teofiliaus paskelbimą palaimintuoju. Kadangi šie įvykiai tokie nekasdieniški, o mūsų krašte ypač reti, verta peržvelgti šį procesą nuo pat pradžių.

Daug metų Artumos svarbiausia teminė skiltis buvo „Didelės ir mažos kryžkelės“, o štai šįmet ją nutarėme vadinti „Meilės džiaugsmas“! Mat būtent taip popiežius Pranciškus pavadino savo posinodinį apaštališkąjį paraginimą Amoris laetitia – apie meilę šeimoje. Šis laiškas mums, kaip šeimos žurnalui, pasirodė toks aktualus ir įdomus, kad sumanėme visus šiuos metus skirti jam aptarti. O apie jo atsiradimo aplinkybes ir tikslus turbūt geriausiai Lietuvoje žino kardinolas Audrys Juozas BAČKIS – ne tik dėl to, kad jis yra LVK Šeimos reikalų tarybos pirmininkas, pats dalyvavęs šeimai skirtame sinode, bet ir todėl, kad jam nuolat rūpėjo ir teberūpi šeimų gyvenimas, jų rūpesčiai ir džiaugsmai.

Jei būtų paskelbta nesąžiningiausios politinės akcijos nominacija, be konkurencijos laimėtų ne vieną dešimtmetį užsitęsusios batalijos dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo. Kai kurie šio ilgo proceso aspektai būtų puiki bet kokių interesų grupelės, siekiančios daryti įtaką visuomenės daugumai ir užsitikrinti norimą rezultatą, iliustracija. Taigi, keli patarimai, ką reikia daryti, jei turite absurdišką idėją ir norite įtikinti, jog ją įgyvendinus visiems bus pagelbėta.

Rugsėjo Artumoje (p. 10-11) rašėme, kad pirmasis žingsnis keliaujant į atleidimą – pripažinti, jog esi įžeistas. Neigti įžeidimą ar stengtis jį užmiršti pavojinga, nes neatpažintas ir nepripažintas blogis įkalina bei sugrįžta. Šįkart skaitykite apie tolesnius žingsnius link išgijimo.

Neretai, paklausus žmonių, kokia mokymo tema juos domintų, pasigirsta atsakymas: apie atleidimą. Anksčiau ar vėliau ši tikrovė pasiekia kiekvieną žmogų, ir kiekvienam, jei tik sutinka, iškyla būtinybė žengti atleidimo keliu.

Šie metai mums keleriopai jubiliejiniai: švenčiame ne tik ypatingąjį Gailestingumo jubiliejų, bet ir 90-metį nuo Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimo, o lygiai prieš 25 metus atkurti visaverčiai diplomatiniai santykiai tarp Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto. Ta proga Artuma kalbina apaštališkąjį nuncijų arkivyskupą Pedro López QUINTANĄ.