Ar Dievas vyriškos, ar moteriškos giminės? Dievas Tėvas, žinoma, o ar motina? Šie ankstesnėms Biblijos skaitytojų kartoms net nekeltini klausimai šiandien įprasti. Ar tai atgarsiai istorijos, kuri XX a. tapo ypač jautri lyčių klausimui, kaip žmogiškojo būvio mazgui? Taip, be abejonės, ir laimei.

Birželio 14 d. Bažnyčios liturginiame kalendoriuje Lietuvoje išskirtinė vieta skirta palaimintajam Teofiliui Matulioniui. O neseniai pasirodė ir nauja knyga Teofilius Matulionis. Laiškai. Kokį ganytoją galime per juos pažinti? Kas šiandien juose įkvepia ir padrąsina? Pokalbis su knygos sudarytoju, publicistu Vaidotu Žuku.

Prisimindami šiandien į Tėvo namus iškeliavusią Ramunę Jurkuvienę, dalijamės jos jautriu straipsniu apie motinos svarbą, parašytu gegužės Artumai, jau gulint ligos patale...

Juk norime, kad mūsų berniukai augtų labai saugiai, būtų paklusnūs, pavyzdingi, neįsiveltų į „santykių aiškinimąsi“ su besityčiojančiais klasiokais, pagarbiai elgtųsi su merginomis... Ir dar norime, kad jie tokie taptų beveik be mūsų pastangų – juk grįžtam po darbų pavargę, norim ramybės ir poilsio. O tuo metu berniukui, artėjančiam į virsmą vyru, ieškant savojo kelio, santykio su tėvu reikia nepaprastai daug. Tėvas – pagrindinis autoritetas. Kaip iš to mielo, taikaus berniukėlio išaugti į bebaimį, už save ir savo šeimą galintį pakovoti vyrą, tėvą? Tiesos dvasios nešėją, laisvės gynėją, meilės riterį?

Kaip enciklikoje Laudato si’ apibendrina popiežius Pranciškus, turime vėl pajusti, kad mums reikia vienam kito, kad esame atsakingi už kitus ir pasaulį, kad verta būti geriems ir sąžiningiems. Būtent draugystę saugioje aplinkoje ir įvairius įdomius užsiėmimus kaip vieną svarbiausių Carito vaikų dienos centrų privalumų minėjo žurnalui Artuma kalbinti Carito vaikų dienos centrų Varniuose, Daujėnuose, Šateikiuose, Pasvalyje, Vilniuje, Kaune mažieji bei paaugliai.

Šventojo Tėvo maldos intencija birželio mėnesiui: „Melskimės, kad tarptautinė bendruomenė konkrečiais veiksmais stengtųsi panaikinti kankinimus ir užtikrintų pagalbą aukoms bei jų artimiesiems.“

Būdamas optimistas ir idealistas, norėčiau, kad vaikai matytų, kaip tėtis ir mama myli vienas kitą. Kad vyras ir žmona vienas su kitu kalbėtųsi. Kad tėvai būtų su vaikais, jiems skaitytų ir pasakotų apie viską. Ir apie vaikų turėjimą iš meilės ir laiku. Tuomet nebebūtų ašarų prie ginekologo kabineto, tik džiaugsmas dėl naujo žmogaus.