Tu parodysi man taką, kuris veda į gyvenimą. Tavo Artume – džiaugsmo pilnatvė, Tavo dešinėje – amžina linksmybė. (Ps 16, 11)
Paskutinį balandžio sekmadienį Bažnyčia mūsų šalyje švenčia Pasaulinę gyvybės dieną neabejotinai ir dėl to, kad tuo metu gamta tiesiog sprogsta gyvybe, pražysta visu savo vaisingumo grožiu! Tačiau kartu žinome, kad daugybė šeimų tebepatiria baisų nevaisingumo išbandymą... Tad neišleisdami to iš akių, Artumos skaitytojams siūlome pokalbį su projekto „Atkurti ir išsaugoti“ kūrėjais, kurie kviečia susipažinti su nevaisingumą sukeliančių susirgimų gydymo galimybėmis, paremtomis natūralia prokreacine technologija
Riba sveikatos sistemoje tarp nuodėmės, teisės ir pareigos labai slidi. O moralinės teologijos ir medicinos etikos autoritetų balselis čia menkai girdimas.
Mažos patirtys ir pagarba gyvybei padeda vėliau rūpintis didesniais klausimais, tokiais kaip Žemės globa, išteklių panaudojimas, klimatas, šiukšlės, vanduo, ir daugybe kitų, žmonijai būtinų ir susijusių su visų bendrų namų dėkinga globa ir puoselėjimu...
Tradiciškai kritikos Bažnyčiai netrūksta tiek jos viduje, tiek išorėje. Jeigu šis faktas liūdina, galiu paguosti, jog statistiškai neįmanoma, kad daugiau nei milijardą narių turinti bendruomenė galėtų jos išvengti. Atitinkamai neįmanoma, jog daugiau nei milijardą narių turinti bendruomenė nieko niekada neprisidirbs ir nesukurs teisėto pagrindo kritikai. Vis dėlto šį kartą pokalbio kviečiu tuos, kurie mano, jog kritikos Bažnyčioje turėtų būti žymiai daugiau ir garsesnės.
Šios kolekcijos atsiradimas nebuvo racionalus, sugalvotas procesas – labiau išprovokuotas ir nulemtas aplinkybių...
Pasitikdami Carito atkūrimo Lietuvoje 35-erių metų sukaktį, pasikalbėti pakvietėme vieną iš nuolatinių Carito palaikytojų, Lietuvos socialinių mokslų centro direktorių, ekonomistą, sociologą, Vilniaus universiteto profesorių Boguslavą Gruževskį.
Spaudoje skaitome, kaip kai kuriose šalyse vis dar neleidžiama moterims mokytis. Tenka slaptai ieškoti būdų lavintis, mokslu tobulinti save, auklėti kitus ir veikti visuomenę. Kiek būna nuotraukų su vyrų nustatyta moterims apranga, kad ir pagal šimtametę kultūros tvarką ir įsitikinimų dėsnius. Jaučiame neteisybę, kai moterys skriaudžiamos, varžomos, net niekinamos, o vyriškiai žmogaus teisių joms nepripažįsta. Sunku tikėti, kad visi esame Dievo vaikai su viltimi gyventi ir, anot poetų, žydėti.