Motinystė – viena iš didžiausių gyvenimo dovanų, galinti tapti viena sunkiausių gyvenimo patirčių. Kartais gyvenimo aplinkybės panardina į krizių vandenyną, kartais patys pasirenkame būti krizėje, siekdami tobulumo. Vilniaus arkivyskupijos Carito Motinos ir vaiko namų psichologė Milda Lukauskienė pasidalijo patarimais, kaip išgyventi sunkumų akivaizdoje, o šių namų gyventoja Ilveta paliudijo apie pagalbos galią.

„Štai aš visa darau nauja!“ – sako Viešpats. Popiežius Pranciškus kviečia patiems savo uždavinį kuo tiksliau atrasti ir atsiliepti, savo jėgas sąjūdžiuose, bendrijose skirti kitų gerovei ir bendram labui, ypač paribiuose esantiems. Nuolat gimsta ir nauji sąjūdžiai ar naujas dėmesys kitokiems uždaviniams. Tam mums ir dovanota Šventoji Dvasia.

Neabejotina, kad gyvename istoriškai įdomiais laikais. Katalikų Bažnyčioje taip pat. Reikšminga žinia apie kunigų ir pasauliečių bendrą atsakomybę Vatikane nuskambėjo šį vasarį (manau, kad tikrai ne pirmą kartą!) konferencijoje, pavadintoje Ganytojai ir pasauliečiai pašaukti keliauti drauge. Drauge su vyskupu Arūnu Poniškaičiu, LVK Šeimos reikalų tarybos pirmininku, teko laimė ir man ten dalyvauti, todėl pristatysiu bent kelių pranešėjų mintis, kurios pasirodė itin aktualios ir Lietuvai

Vaikai mėgsta darbą. Tai suprato Marija Montessori, stebėdama įvairaus amžiaus vaikus prieš daugiau nei šimtą metų; tai pastebiu šiandien ir aš. Nujaučiu, kaip mintyse prieštaraujate – „tikrai jau ne, vaikai mėgsta žaisti, bet ne dirbti“. Kuris gi vaikas rinksis plauti indus, lankstyti skalbinius, o ne žaisti lego ar kompiuterinius žaidimus?.. Ir kaskart paprašius vaikų atlikti kokį nors lengvą darbelį tenka išklausyti daugybę atsikalbinėjimų – kad yra pavargę, turi užbaigti savo žaidimus, „kodėl vėl aš“, „man sunku“, „skauda galvą“...

„Esate mano broliai“, – sakė paskirtasis vyskupas Saulius Bužauskas savo naujosios šeimos, Kauno arkivyskupijos, kunigams. Nors tėvas Saulius nebuvo šios arkivyskupijos dvasininkas, tačiau jo šaknys – ir Kauno priemiestyje, ir Vilkaviškio diecezijoje.

Ankstesniuose Artumos numeriuose nagrinėjome pirmą didžiąją Mišių dalį – Žodžio liturgiją. Jai pasibaigus, Eucharistijos šventėje keičiasi dėmesio centras. Kunigas palieka vadovo vietą ir eina prie altoriaus. Taip prasideda antra didžioji dalis – Eucharistijos liturgija, t. y. Viešpaties vakarienė, auka ir aukos pokylis.

Tik per konkrečius žmones atpažįstamas veiklus gailestingumas, todėl šį kartą Artumos skaitytojams pristatome keletą karitiečių, kartu apžvelgiame Carito metų patirtis ir pastangas padėti karo niokojamai Ukrainai.