Galia yra vienas iš bazinių žmogaus poreikių. Kad galėtų veikti gyvenime, žmogus turi jaustis pakankamai stiprus bei reikšmingas socialiniu, psichologiniu ar asmenybiniu atžvilgiu. Kurti sau ir bendruomenei naudingą gyvenimą įgalina nuostata: „Aš esu gana reikšmingas, man viskas gerai, todėl esu vertas gyventi.“

Pirmas – čia esu kaip eilinė katalikė. Tai, ką noriu pasakyti, nėra ekspertinės įžvalgos ir neparemta išsamiais tyrimais. Noriu pasidalyti asmenine patirtimi to laikotarpio, kai Lietuvoje pradėjo kilti pastarieji seksualinio išnaudojimo ir kitokio nederamo elgesio Bažnyčios bendruomenėje atvejai. Tai bus mano patirties, įvairių susitikimų ir pokalbių, kurie vyko neplanuotai, paskatinti pastarųjų įvykių, refleksija. Antras – kalbėdama apie pasitikėjimo atkūrimą noriu pakviesti šią problemą spręsti ne dėl siekio gražiai atrodyti, bet kad atkurtume teisingumą ir sukurtume saugią aplinką visiems.

„Mano drąsa atsiliepti į pašaukimą kyla iš to, kad esu mylimas!“ – sako kunigas Linas Braukyla, vienas iš keturių diakonų, kuriems šį balandį Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas suteikė kunigystės šventimus. Tad Vilniaus Šv. Kryžiaus (Kalvarijų) bažnyčios parapijietė Inesa Vaitkūnaitė jaunąjį vikarą kalbina apie jo džiaugsmus, pašaukimą, kunigystę ir... skausmus: „Mane gniuždo, kai kunigams klijuojama pedofilo etiketė“, – atvirai pripažįsta jis.

Koks galėtų ir turėtų būti mūsų poilsis, kad atsigaivintume, sustiprintume ne tik kūną, bet ir tikėjimą, atrastume gyvenimo džiaugsmą? Palaimintasis Jurgis Matulaitis turi mums ką pasakyti.

Prieš tris dešimtmečius ir kiek anksčiau visas pasaulis girdėjo apie mus ir galėjo klausytis Lietuvos „dainuojančios permainos, revoliucijos“ dainų, Atgimimo arba Laisvės dainos, o mes, vyresni, prisimename patys be perstojo dainavę pėsti ir raiti, keliese ir minioje. Įgimtasis dainingumas šią vasarą sužydės šimtmetį švenčiančioje Dainų šventėje visa eile renginių ir turbūt pačiu gausiausiu – vaikų bei jaunimo ir suaugusiųjų chorais.

„Visi tikintieji buvo vienos širdies ir vienos sielos. <...> Tarp jų nebuvo vargšų“ (Apd 4, 32–34).

Pirmiausia, kai mėginame keistis, turime įsižiūrėti, įsiklausyti ir įsigilinti į esamą tikrovę. Būtinas pirmasis pasirengimo žingsnis įžvalgios maldos kelyje yra šis: išlaisvinti savo protą, jį atverti, ištuštinti. Ištuštinti nuo mūsų išankstinių nuostatų, stereotipų, papročių, priklausomybių ir „netvarkingų polinkių“. Tada turime išeiti iš savo namų it Abraomas, tikėjimo tėvas, – drąsiai ir nuolankiai.