Eikime į jo Artumą su padėka, iš džiaugsmo traukime šlovės giesmes! (Ps 95, 2)
Rašau piktai, gal ganytojai ir vėl sakys, kad taip rašyti nekrikščioniška, bet kad nebegaliu tylėti. Neseniai vienas mielas poetas kone su ašaromis kalbėjo, kad turime ką nors daryti, kad tylėti darosi jau nusikaltimas. Aš irgi manau, kad šitą Kovo 11-ją pasitinkame su tokiu nerimu, kokio nepatyrėme gal net nuo Sausio 13-osios dienų. Ne veltui juk randasi tokios iniciatyvos, kaip siūlymas kurti nacionalinės vienybės koaliciją. Tik niekas nežino, kaip to pasiekti.
Propagandiniai ar angažuoti kalbėjimai mažai kuo skiriasi nuo magijos, magiškų ritualų. Ir vienais, ir kitais siekiama paveikti klausytojų ir žiūrovų vaizduotę ir per kuriamus vaizdinius įtvirtinti kitų sąmonėje reikiamus, t. y. kryptingus įsitikinimus.
Tai buvo mūsų laikas. Taip Atgimimą ir Nepriklausomybės atkūrimą prieš 35-erius metus apibūdina Kauno arkivyskupijos Carito vadovas, diakonas Arūnas Kučikas, už socialinės pagalbos programas pažeidžiamų šeimų vaikams, pastogės neturintiems žmonėms, epilepsija sergantiems asmenims, nuteistiesiems ir jų artimiesiems apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.
Nesame vieni šiame sviete. Nėra jokios gėdos prašyti paramos, patarimo, išklausymo, tiesiog nuorodų, kaip namuose susitarti, susitaikyti, išlaikyti tas svajones ir maldas, kurios šiuos namus subūrė.
Pagaliau, pirmą kartą po išsižadėjimo, Jėzus ir Simonas Petras kalbasi. Neaišku, ar buvo kepama žuvis, ar Petras! Jėzus klausia Petro: „Ar myli mane?“ Ir nė žodžio apie jo išsižadėjimą. Svarbiausia yra dabar, šiandien.
„Sinodiškumas nėra tik metodas, bet gilesnis kvietimas būti gyva ir klausiančia Bažnyčia, kreipiantis mus pirmiausiai siekti išgirsti Dievo balsą, kalbantį mums šiandien, ir siekti jį įgyvendinti“, – sako arkivyskupas Gintaras Grušas, Artuma dėkinga, kad arkivyskupas Gintaras savo itin intensyvioje darbotvarkėje rado laiko pasidalinti įspūdžiais ir įžvalgomis apie Sinodą su mūsų skaitytojais.
Norisi skaitytojui suprantamai apie mūsų kūną ir jo gydymą paaiškinti. Ir keletą paprastų patarimų duoti. Linkiu patiems pašalinių garsų neskleisti ir artimoje aplinkoje neišgirsti.