Tai buvo mūsų laikas. Taip Atgimimą ir Nepriklausomybės atkūrimą prieš 35-erius metus apibūdina Kauno arkivyskupijos Carito vadovas, diakonas Arūnas Kučikas, už socialinės pagalbos programas pažeidžiamų šeimų vaikams, pastogės neturintiems žmonėms, epilepsija sergantiems asmenims, nuteistiesiems ir jų artimiesiems apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.

Nesame vieni šiame sviete. Nėra jokios gėdos prašyti paramos, patarimo, išklausymo, tiesiog nuorodų, kaip namuose susitarti, susitaikyti, išlaikyti tas svajones ir maldas, kurios šiuos namus subūrė.

Pagaliau, pirmą kartą po išsižadėjimo, Jėzus ir Simonas Petras kalbasi. Neaišku, ar buvo kepama žuvis, ar Petras! Jėzus klausia Petro: „Ar myli mane?“ Ir nė žodžio apie jo išsižadėjimą. Svarbiausia yra dabar, šiandien.

„Sinodiškumas nėra tik metodas, bet gilesnis kvietimas būti gyva ir klausiančia Bažnyčia, kreipiantis mus pirmiausiai siekti išgirsti Dievo balsą, kalbantį mums šiandien, ir siekti jį įgyvendinti“, – sako arkivyskupas Gintaras Grušas, Artuma dėkinga, kad arkivyskupas Gintaras savo itin intensyvioje darbotvarkėje rado laiko pasidalinti įspūdžiais ir įžvalgomis apie Sinodą su mūsų skaitytojais.

Norisi skaitytojui suprantamai apie mūsų kūną ir jo gydymą paaiškinti. Ir keletą paprastų patarimų duoti. Linkiu patiems pašalinių garsų neskleisti ir artimoje aplinkoje neišgirsti.

2022 m. 100-ui santuokų teko 46,2 ištuokos (2021 m. – 46,6). Skiriasi civiliškai susituokę, deja, ir tikintieji – anuliuojama vis daugiau santuokų Katalikų Bažnyčioje. Kodėl ir kaip svarbu dirbti su skyrybų pasekmėmis, pasakojo dvi savo srities ekspertės iš Nyderlandų:Carla Naafs, jau 15 metų padedanti šeimoms, turinčioms vaikų, pereiti skyrybų procesą; Lies Gualtherie van Weezel nuo Nepriklausomybės pradžios konsultuojanti Lietuvos organizacijas, dirbančiassocialinėje sferoje.

Penkių vaikų trečios kartos šeima iš JAV pirmą kartą lanko Lietuvą. Nežinia, ką jausti, stebėti, patirti ir manyti nepatirtoje senelių šalyje. Dairosi prie Neries, muziejaus, katedros. Jauniausias pažvelgia aukštyn, atpažįsta kalne Gedimino pilies bokštą ir sako: „Gerai, galime čia likti.“ Atsiminė šimtą kartų nuotraukose bei piešiniuose, kartais ir iš molio ar popieriaus pastatytuose vaizduose matęs kažką svarbaus ir savo. Jis atmena.